Trečiadienį prasidėsiantis hadžas, kuriame paprastai kasmet dalyvauja apie 2 mln. musulmonų iš viso pasaulio, buvo įpainiotas į Dohos ir Rijado ginčą, besitęsiantį jau beveik tris mėnesius.
Vienintelė Kataro sausumos siena – su Saudo Arabija – buvo uždaryta. Rijadas ir jo sąjungininkai kaltina Katarą parama islamo ekstremistams ir pernelyg artimais ryšiais su Iranu, Saudo Arabijos pagrindiniu konkurentu regione. Dėl to ši šalių grupė Dohai paskelbė sankcijų, tarp jų kelionių, diplomatinių ir ekonominių ryšių suvaržymų.
Doha šiuos kaltinimus griežtai neigia.
Dėl susidariusios situacijos į Meką ir Mediną Saudo Arabijos vakaruose galėjo nuvykti tik kelios dešimtys Kataro piliečių, nurodė vienas su Kataro vyriausybe susijusio Nacionalinio žmogaus teisių komiteto (NŽTK) narys.
„Mūsų apskaičiavimu, per sieną praėjusią savaitę vyko 60–70 žmonių, – naujienų agentūrai AFP sakė jis. – Tai ne oficialus skaičius, laukiame oficialaus.“
Žiniasklaida Saudo Arabijoje pranešė, kad atvyko iki 1,2 tūkst. katariečių.
Pernai hadže, kuris yra laikomas vienu iš islamo stulpų ir kuriame bent kartą gyvenime turi dalyvauti visi pajėgiantys ir išgalintys musulmonai, dalyvavo 12 tūkst. katariečių, nurodė valstybinė Kataro naujienų agentūra.
Politika ir dokumentai
Saudo Arabija rugpjūčio 17 dieną laikinai vėl atverė sieną ir paskelbė, kad maldininkams iš Kataro bus leidžiama atvykti į karalystę dalyvauti hadže.
Lėktuvai tarp Kataro ir Saudo Arabijos nebeskraido, oro bendrovei „Qatar Airways“ yra uždrausta naudotis Saudo Arabijos oro erdve, todėl Rijadas pasiūlė skraidinti maldininkus savo bendrovės „Saudi Arabian Airlines“ lėktuvais.
Saudo Arabijos oro bendrovė apkaltino Katarą atsisakius leisti jos lėktuvams tūpti šiame emyrate dėl „nesutvarkytų dokumentų“.
Kataras savo ruožtu pareiškė, kad Saudo Arabijos oro bendrovė pateikė dokumentus ne tam vyriausybės departamentui.
Sprendimas atidaryti sieną buvo paskelbtas kitą dieną po netikėto Saudo Arabijos sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano ir vieno mažai žinomo Kataro karališkosios šeimos nario susitikimo, kuris išprovokavo spėliones, kad Rijadas siekia režimo pakeitimo Dohoje.
„Prarasti milijonai“
Ankstesniais metais dauguma Kataro maldininkų į Meką vyko oficialų pritarimą gavusiomis grupėmis.
Šiemet kirtusieji Saudo Arabijos sieną keliavo privačiai, ignoruodami oficialius Kataro perspėjimus dėl elgesio, su kuriuo gali susidurti karalystėje.
Doha yra sakiusi, kad nerimauja dėl galimo Kataro maldininkų, keliaujančių į Meką, „puldinėjimo“.
Iš pradžių keliauti į hadžą, pasinaudodami oficialiomis Kataro agentūromis, turėjo maždaug 2,4 tūkst. maldininkų, nors paraiškas pateikė 24 tūkst. žmonių, nurodė NŽTK.
Pasak Komiteto, aštuonios kompanijos, kurios planavo vežti maldininkus, dėl Saudo Arabijos „suvaržymų“ prarado 30 mln. realų (6,88 mln. eurų) potencialaus uždarbio.
