Jo vyriausybė nurodė, kad per incidentą buvo sužeisti septyni kariai. N. Maduro iš pradžių priskyrė atsakomybę už išpuolį Kolumbijai, bet kiek vėliau ją prisiėmė viena mįslinga Venesuelos sukilėlių grupuotė.
„Tai buvo ataka siekiant mane nužudyti, šiandien mane bandyta nužudyti“, – pareiškė N. Maduro. Jis pasakojo apie „priešais mane sprogusį skraidantį objektą“.
Venesuelos valstybinės žiniasklaidos reportažuose matyti su nerimu į viršų žiūrintis N. Maduro, kuris savo kalbos viduryje išgirdo sprogimą, taip pat staiga išsibarstę Nacionalinės gvardijos nariai, kurie iki tol buvo išsirikiavę paradui.
Kaip informavo komunikacijos ministras Jorge Rodriguezas, per centriniame Karakase surengtą paradą „šalia prezidento pakylos buvo detonuotas... sprogstamasis užtaisas“. Pasak ministro, sprogimai nugriaudėjo dar keliose vietose.
Venesuelos generalinis prokuroras Tarekas Williamas Saabas interviu televizijai CNN pareiškė matęs, kaip sprogo bepilotė skraidyklė, kuria buvo filmuojamas renginys.
Tuo tarpu per valstybinę televiziją nebuvo rodomos jokios skraidyklės: transliacijoje matyti tik N. Maduro apsaugoti puolę asmens sargybiniai su neperšaunamais skydais. Tada renginio transliacija greitai nutrūko.
Tuo tarpu vienas policininkas, pageidavęs likti anonimas, pranešė naujienų agentūrai AFP, kad bepiločiai orlaiviai galbūt buvo paleisti iš netoliese esančio buto, kuriame susprogus vienai skraidyklei kilo gaisras. Yra ir kitų versijų, kodėl kilo gaisras – pavyzdžiui, dėl netikėtai sprogusio dujų baliono.
Sukilėlių grupuotė
Atsakomybę už incidentą vyriausybė priskyrė „kraštutinei dešinei“ – taip valdžia vadina opoziciją“.
Tuo tarpu pats N. Maduro pareiškė: „Neturiu abejonių, kad atakos kaltininkas yra (Kolumbijos prezidentas) Juanas Manuelis Santosas".
Venesuelos lyderis pridūrė, jog, remiantis tyrimais, išpuolį finansavo asmenys, „gyvenantys Jungtinėse Valstijose, Floridos valstijoje. Tikiuosi, kad prezidentas Donaldas Trumpas yra pasiruošęs kovoti su šiomis teroristinėmis grupuotėmis“.
Kolumbijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu atmetė šaliai mestus kaltinimus ir pavadino juos „absurdiškais“ bei „neturinčiais jokio pagrindo“.
Anot vieno aukšto rango JAV Valstybės departamento pareigūno, Baltieji rūmai atidžiai stebi padėtį.
Tuo tarpu vėlai šeštadienį atsakomybę už sprogimą prisiėmė civilinė ir karinė sukilėlių grupuotė „Nacionalinis karių su marškinėliais judėjimas“.
„Priešinga kario garbei vyriausybėje laikyti tuos, kurie ne tik pamiršo Konstituciją, bet ir pavertė valstybės tarnybą nepadoriu būdu praturtėti“, – savo pranešime paskelbė ta grupuotė. Pranešimas buvo perduotas JAV gyvenančiai opozicijos žurnalistei Patriciai Poleo, kuri jį perskaitė savo „YouTube“ kanale.
„Jei vyriausybės tikslas yra pasiekti kaip tik įmanoma daugiau laimės, negalime toleruoti, kad gyventojai alksta, kad sergantieji neturi vaistų, kad valiuta neteko vertės ar kad švietimo sistema ne šviečia ar moko, o tik skiepija komunizmą“, – sakoma pranešime.
Paradas, kuriame dalyvavo N. Maduro, buvo skirtas Konstitucinės asamblėjos – teisėkūros institucijos, kurioje dominuoja prezidento ištikimi šalininkai, prisiskyrę opozicijos kontroliuojamos Nacionalinės asamblėjos įgaliojimus – pirmosioms įsteigimo metinėms paminėti.
N. Maduro tebėra naftos turtingos Venesuelos lyderis, nepaisant žlungančios ekonomikos bei užsitęsusios politinės krizės, dėl kurios Pietų Amerikos valstybė tapo izoliuota tarptautinėje arenoje.
Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, dėl maisto stygiaus, vaistų deficito ir hiperinfliacijos, galinčios šiemet pasiekti 1 mln. procentų, iš Venesuelos jau pabėgo šimtai tūkstančių gyventojų.
„Maksimali parengtis“
55-erių socialistų lyderis N. Maduro, 2013-aisias perėmęs valdžią iš velionio savo mentoriaus Hugo Chavezo, iš esmės išstūmė suskaldytą opoziciją, kontroliuodamas teismus ir Konstitucinę asamblėją. Prezidentą taip pat tvirtai palaiko kariuomenė, kurios atstovai eina svarbias pareigas jo vyriausybėje.
Įvykus sprogimui, N. Maduro įsakė kariuomenei paskelbti „maksimalios parengties lygį“ ir pridūrė esantis „kaip niekada ryžtingai nusiteikęs eiti revoliucijos keliu“.
Jis taip pat įspėjo opoziciją, kad tyrėjai išsiaiškins, kas atsakingas už ataką, „kas benutiktų“ per šį procesą.
Jo šalininkai Kuboje ir Bolivijoje pasmerkė incidentą, o Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis ir jo pirmtakas Raulis Castro išreiškė solidarumą su N. Maduro.
N. Maduro dažnai kaltina opoziciją ir JAV kartu siekiant surengti „valstybės perversmą“ ir jį nuversti.
Pernai, po keturis mėnesius trūkusių antivyriausybinių demonstracijų, kurias numalšino kariuomenė, Nacionalinė gvardija ir policija, žuvo 125 žmonės.
Protestai kilo visų pirma įsteigus Konstitucinę asamblėją, kurios tikslas – apeiti opozicijos kontroliuojamą Nacionalinę asamblėją.
Šiemet N. Maduro paankstino gegužę turėjusius įvykti rinkimus, per kuriuos užsitikrino dar vieną kadenciją. Opozicija šį balsavimą boikotavo, o jos pagrindiniams jos lyderiams buvo uždrausta iškelti savo kandidatūras.
