Vokietija baiminasi dėl savo kariuomenės: „Niekas neskrenda, neplaukia ir nevažiuoja“

Įsivaizduokite, kad Vokietija turi branduolinę bombą. Ne, tai nėra Phillipo K. Dicko fantastinio alternatyviosios istorijos romano „Žmogus aukštoje pilyje“ scenarijus.

 Visoje Vokietijoje šiandien netyla kalbos apie tai, kokius pavojus saugumui gali sukelti JAV prezidento D.Trumpo išsišokimai ir neprognozuojamumas.<br>„Reuters“/Scanpix nuotr.
 Visoje Vokietijoje šiandien netyla kalbos apie tai, kokius pavojus saugumui gali sukelti JAV prezidento D.Trumpo išsišokimai ir neprognozuojamumas.<br>„Reuters“/Scanpix nuotr.
 Visoje Vokietijoje šiandien netyla kalbos apie tai, kokius pavojus saugumui gali sukelti JAV prezidento D.Trumpo išsišokimai ir neprognozuojamumas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Visoje Vokietijoje šiandien netyla kalbos apie tai, kokius pavojus saugumui gali sukelti JAV prezidento D.Trumpo išsišokimai ir neprognozuojamumas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Visoje Vokietijoje šiandien netyla kalbos apie tai, kokius pavojus saugumui gali sukelti JAV prezidento D.Trumpo išsišokimai ir neprognozuojamumas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Visoje Vokietijoje šiandien netyla kalbos apie tai, kokius pavojus saugumui gali sukelti JAV prezidento D.Trumpo išsišokimai ir neprognozuojamumas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Visoje Vokietijoje šiandien netyla kalbos apie tai, kokius pavojus saugumui gali sukelti JAV prezidento D.Trumpo išsišokimai ir neprognozuojamumas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Visoje Vokietijoje šiandien netyla kalbos apie tai, kokius pavojus saugumui gali sukelti JAV prezidento D.Trumpo išsišokimai ir neprognozuojamumas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Visoje Vokietijoje šiandien netyla kalbos apie tai, kokius pavojus saugumui gali sukelti JAV prezidento D.Trumpo išsišokimai ir neprognozuojamumas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Visoje Vokietijoje šiandien netyla kalbos apie tai, kokius pavojus saugumui gali sukelti JAV prezidento D.Trumpo išsišokimai ir neprognozuojamumas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Aug 13, 2018, 7:45 AM

Nekalbame apie nacius, kurie romane pirmi pasigamino branduolinį užtaisą ir jį numetė Vašingtone. Kalbos apie branduolinės bombos kūrimą skamba šiomis dienomis Berlyne, rašo „Politico“.

Vokietija supranta, kad NATO aljanse vyksta pokyčiai. „Ar mums reikia bombos?“ vienas laikraštis rašė pirmajame puslapyje.

„Pirmą kartą nuo 1949 metų Vokietija negali prisidengti JAV išskleistu skėčiu“, – teigė politologas Christianas Hacke.

Jo teigimu, išeitis yra tik viena – nacionaliniam saugumui skirti vis daugiau dėmesio.

Visoje Vokietijoje šiandien netyla kalbos apie tai, kokius pavojus saugumui gali sukelti JAV prezidento D.Trumpo išsišokimai ir neprognozuojamumas.

Tai nėra pirmas kartas, kada Vokietija galvoja apie branduolinio ginklo kūrimą.

Eidamas kanclerio pareigas Konradas Adenaueris nebuvo įsitikinęs, kad galima pasitikėti JAV kaip sąjungininke. Politikas buvo susitikęs su Charlesu de Gaulle'u vildamasis, kad kartu su Prancūzija būtų galima bendradarbiauti branduolinių ginklų srityje.

Tačiau C.de Gaulle'is jį mandagiai atstūmė.

Praėjus keliems metams K.Adenaueris pasitraukė iš valdžios, o Vokietija 1968 metais pasirašė branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, kuri užkirto šaliai kelią susikurti branduolinį ginklą. Suvienijus Vokietiją 1990-aisiais šalis taip pat dar kartą įsipareigojo šiuo klausimu.

Dėl šių sutarčių reali galimybė, kad Vokietija nuspręs gaminti branduolinį ginklą yra mažai tikėtina. Tačiau Vokietija supranta, kad ji nėra pasirengus ateičiai.

Niekas neskrenda, niekas neplaukia, niekas nevažiuoja

Ilgus metus Vokietijos politikai vengė kalbėti apie gynybą, kad išlaidų gynybai didinimo tema nenukreiptų rinkėjų į kitos partijos glėbį.

Po dešimtmečių buvimo po JAV branduoliniu skydu, dauguma vokiečių šią apsaugą suprato kaip savaime suprantamą.

Tačiau nuolatinė D.Trumpo kritika Vokietijai, kuri gynybai skiria tik pusę iš įsipareigotų 2 proc. BVP verčia politikus kalbėti šia tema.

Ne vien D.Trumpas, bet ir daugybė žurnalistų tyrimų parodė, kad Vokietijos karinės pajėgos yra tragiškos būklės.

Gegužės mėnesį tik 4 iš 124 dvejų variklių universalių kovos lėktuvų „Eurofighter Typhoon“ buvo parengti skristi.

Laivynas ir kariuomenė susiduria su panašiomis parengties problemomis.

„Niekas neskrenda, niekas neplaukia ir niekas nevažiuoja“, – tvirtino C.Hacke.

Kita didelė problema yra karių skaičius. 2011 metais Vokietija atsisakė privalomosios karinės tarnybos ir pasikliovė savanoriais. Šiandien kyla problema, kad jų nebepakanka.

Daugelis vokiečių stigmatizuoja karinės uniformos dėvėjimą. Dalis karių net persirengia ją į civilinius drabužius, kai važiuoja į darbą ar grįžta namo.

Vokietijos kariuomenėje toks didelis karių trūkumas, kad svarstoma priimti dirbti užsienių šalių piliečius.

Nepaisant problemų kariuomenėje, tik 15 procentų vokiečių palaiko siūlymą gynybai skirti daugiau nei 1,5 proc. BVP. Tokią sumą kanclerė Angela Merkel įsipareigojo gynybai skirti iki 2024 metų.

Buvęs Vokietijos ambasadorius JAV Wolfgangas Ischngeris tvirtina, kad vietoj savo branduolinio arsenalo kūrimo, Vokietija galėtų padėti Prancūzijai. Kartu šalys po ES vėliava galėtų kurti priešų atgrasymo strategiją.

Net jei šį kartą Paryžius sutiktų, tokiai idėjai įgyvendinti prireiktų metų.

Tačiau net jei ir JAV nesiruoštų ginti Vokietijos, tai dėl NATO sutarčių darytų Jungtinė Karalystė ir ta pati Prancūzija. Dėl šių sąjungininkų pagalbos bent šiuo metu Vokietijai nerimauti nereikia, bet atnaujinimai, kad ir lėti, nepamaišytų.

„Mums prireikė devynių metų, kad įsigytume ginkluotus dronus“, – pasakojo Europos užsienio reikalų tarybos analitikas Ulrike'as Franke'as.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?