Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu anksčiau žarstėsi pažadais tiekti prezidento Basharo al-Assado kariuomenei zenitinius raketinius kompleksus S-300. Jie ne patys moderniausi, nes jau yra sukurti ir S-400, kuriais domisi Turkija, Kinija, Indija.
Zenitinio raketinio komplekso (ZRK) S-300 veikimo nuotolis – daugiau nei 250 kilometrų. ZRK gali pataikyti į keletą oro taikinių ir gerokai sustiprins kovines Sirijos priešlėktuvinės gynybos galimybes.
Nuo pažadų pereita prie veiksmų. Tai paskatino incidentas dėl numušto Rusijos žvalgybinio lėktuvo Il-20, kurį nukovė Sirijos oro gynybos sistema S-200. Beje, dėl incidento rusai puolė kaltinti Izraelį – esą jis pakišo rusišką orlaivį Sirijos gynybai.
Tai bus rimtas atsakas Izraeliui, bombarduojančiam Irano taikinius Sirijos teritorijoje.
Kinai viešai sukritikavo
Kai kovą prezidentas Vladimiras Putinas visam pasauliui girdint papasakojo apie naujausias armijos gaunamas ginkluotės sistemas, kilo euforija dėl neva neregėtos šalies karinės galios.
Ši nuotaika buvo stiprinama serija surengtų karinių mokymų, kurie gyventojams buvo pateikiami kaip absoliučiai pergalingi.
Scanpix nuotr.
Bet dabar, regis, nuotaikos pradėjo keistis. Po neseniai vykusių bendrų su Kinija ir Mongolija karinių mokymų „Vostok 2018“ keletas Rusijos informacinių agentūrų viena paskui kitą citavo kolegas iš Pekino.
Jie gana kritiškai vertino rusų kariuomenės aprūpinimą ginklais ir jos apmokymą. Ir kaip pavyzdį pateikė rusų naudotą besikeičiančios šarvuočių rikiuotės taktiką, kuri buvo tokia pat ir per karinius mokymus „Zapad-81“. Tai reiškia, kad per 37 metus rusų šarvuočių strategija nepasikeitė.
Kinai atkreipė dėmesį į morališkai pasenusius tankus T-62, kurie skirti sąlyginiam priešui išsekinti. Bet realaus karo atveju ekipažus T-62 galima drąsiai pavadinti mirtininkais, o tai atitinka SSRS laikų koncepciją.
Kinų ekspertai svarstė, kad jei realiomis sąlygomis Rusija pritaikytų panašią taktiką prieš Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos vidutines brigadas, Maskvos nuostoliai būtų milžiniški.
Susiję straipsniai
Atsisako planuotų naujovių
Tuo pat metu nepriklausomas karinis apžvalgininkas Aleksandras Golcas pateikė analitinę apžvalgą „Kodėl Rusija atsisako penktosios kartos ginkluotės“, skirtą armijos perginklavimo temai.
Autorius atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos gynybos ministerija pasirašė sutartį su aviacijos statybos korporacija tik dėl dviejų Su-57 gamybos – iki 2026 m.
Gynybos pramonės vicepremjeras Jurijus Borisovas dar liepą pranešė, kad atsisako serijinės „revoliucinio“ tanko „Armata“ ir penktosios kartos naikintuvo gamybos.
Apie anksčiau skelbtus gamybos iki 2020 m. planus – 2,3 tūkst. tankų „Armata“ platformą – dabar net neužsimenama. Tai pasakytina ir apie kitas naujos kartos ginkluotes, sako A.Golcas.
AP nuotr.
Praėjusios savaitės pradžioje pramonės ministras Denisas Manturovas pareiškė, kad Maskva atsisakė idėjos sukurti savus sraigtasparnių gabenimo laivus.
Apie tokį projektą buvo kalbama trejus metus, nuo to laiko, kai Prancūzija atsisakė pardavinėti Rusijai „Mistral“. Nebus ir serijinės plačiai išreklamuotos pėstininkų kovinės mašinos „Kurganec“.
Pinigus nukreips kitur
Priežastis, dėl kurios atsisakyta serijinės naujos technikos gamybos, – valstybės ir gynybos bei pramoninio komplekso nesugebėjimas pradėti tokią gamybą.
Pirmiausia tai lemia didžiulės naujos ginkluotės kainos. Valstybė negali gauti naujausių gaminių.
Pavyzdžiui, tankas „Armata“ kainuoja daugiau nei 250 mln. rublių (3,3 mln. eurų), ši kaina artėja prie kovinio lėktuvo kainos. O vienas Su-57 – daugiau negu 100 mln. dolerių (83 mln. eurų).
Antra svarbi priežastis: ginkluotė, paskelbta „nepranokstama“, net po 10–15 kūrimo darbų ir bandymų metų atrodo dar labai netobula.
Scanpix nuotr.
Neatsitiktinai 2018-ųjų pavasarį Indija pasitraukė iš bendro penktosios kartos naikintuvo kūrimo su Rusija. Atsisakymą ji pagrindė Su-57 technologijos netobulumu.
Savo apžvalgos pabaigoje nepriklausomas karinis apžvalgininkas A.Golcas rašo: „Žinoma, neblogai, kai esant biudžeto deficitui šalis nusprendė nerizikuoti ir sustabdė nepaprastai brangių projektų įgyvendinimą.“
Ir tikrai, dabar pinigai Rusijai labiau reikalingi šalies ekonomikai pakelti, infrastruktūros ir socialiniams projektams įgyvendinti.