Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas kartu su Rusijos vadovui Vladimiru Putinu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kanclere Angela Merkel aptars galimybes išspręsti konfliktą, nuo 2011 metų jau nusinešusį daugiau kaip 360 tūkst. žmonių gyvybių.
Penktadienį septyni civiliai žuvo nuo Sirijos režimo pajėgų ugnies paskutinėje didelėje sukilėlių tvirtovėje – Idlibo provincijoje, nurodė nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“. Tai daugiausiai gyvybių pareikalavęs smurto prasiveržimas nuo praeitą mėnesį ten sudarytų paliaubų.
Rusija, remianti Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą, ir sukilėlius palaikanti Turkija susitarė aplink Idlibą sukurti buferinę zoną, bet prieš pat viršinių susitikimą smurtas tame regione smarkiai suintensyvėjo.
Turkija ir Rusija anksčiau dėl Sirijos konflikto taip pat tardavosi su Iranu. Šios pastangos buvo įtariai vertinamos Vakarų.
Šeštadienio viršūnių susitikimas bus pirmasis, per kurį Turkijos ir Rusijos vadovai susitiks su dviem įtakingiausiais Europos Sąjungos nacionaliniais lyderiais.
Turkijos prezidento atstovas Ibrahimas Kalinas penktadienį sakė, kad per šias derybas visų pirma bus siekiama „nustatyti žingsnius, kuriuos reikia atlikti siekiant politinio sprendinio, ir nuspręsti, kaip bus einama į priekį.“
Ypač daug dėmesio bus skiriama pastangoms įkurti komisiją, turinčią parašyti Sirijos pokario konstituciją. Tai sukurtų pagrindą surengti rinkimus karo nualintoje šalyje, Turkijos valstybinei Anatolijos naujienų agentūrai sakė I. Kalinas.
Jungtinių Tautų parengtas planas dėl naujo konstitucinio komiteto įkūrimo šią savaitę įstrigo, Damaskui užblokavus šį pasiūlymą. Toks Sirijos žingsnis supykdė galingąsias Vakarų valstybes.
Jungtinių Tautų ypatingasis pasiuntinys Staffanas de Mistura, irgi dalyvausiantis Stambulo susitikime, sakė, kad Sirijos vyriausybė nesutiks, jog JT dalyvautų sudarant komiteto narių sąrašą.
Pavojus paliauboms Idlibe
Per derybas Stambule taip pat ketinama aptarti pastangas pratęsti paliaubas teritorijose aplink Idlibą. Ten dirbančios pagalbos grupės perspėjo, kad potencialus karinis puolimas gali sukelti vieną didžiausių humanitarinių krizių per jau ilgiau kaip septynerius metus besitęsiantį karą.
Kai vyriausybės pajėgų puolimas atrodė neišvengiamas, Maskva ir Ankara rugsėjo 17 dieną susitarė aplink Idlibą nustatyti 15–20 km pločio demilitarizuotąją zoną, Turkijai siekiant užkirsti kelią karinei operacijai, galinčiai sukelti naują pabėgėlių iš kaimyninės šalies antplūdį.
Tačiau šiame regione apšaudymai nesiliovė ir pastarosiomis dienomis netgi suintensyvėjo.
Penktadienį Sirijos ambasadorius prie JT Basharas Jaafari teigė, kad ši buferinė zona yra laikina ir kad vyriausybė galiausiai susigrąžins kontrolę Idlibe.
Tuo metu Prancūzija tikisi pratęsti paliaubas, kad pagalbos kolonos galėtų pasiekti provinciją, kurioje gyvena 3 mln. žmonių.
Prieš šeštadienio susitikimą E. Macronas sakė telefonu V. Putinui, kad toliau sieks „pratęsti paliaubas Idlibe, uždrausti cheminius ginklus, užtikrinti prieigą humanitarinei pagalbai ir nustatyti politinio proceso kalendorių“, nurodė Eliziejaus rūmai.
Kuklūs lūkesčiai
Susitikimo dalyviai sakė neturintys vilčių, kad dabar pavyks rasti ilgalaikį sprendinį. Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad „lūkesčiai yra kuklūs“, o V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas paragino visas šalis būti padėtį vertinti „realistiškai“.
V. Peskovas pridūrė, kad „dienos klausimas – (pastangos) sutaikyti skirtingus formatus, suderinti laikrodžius, derėtis, mėginti nustatyti bendras temas“.
Sirijos opozicija, anksčiau sakiusi, kad 2015 metais prasidėjusi Rusijos karinė intervencija prilygsta okupacijai, penktadienį pareiškė sveikinanti dialogą su Maskva ir leido suprasti esanti pasiruošusi padaryti daugiau nuolaidų po B. al Assado režimo karinių laimėjimų.
Tuo metu vokiečių gynybos ministrė Ursula von der Leyen sakė, kad Sirijos „atkūrimas Al Assado diktatūros naudai būtų nesuvokiamas“.
„Investicijų Sirijoje bus tik tuo atveju, jeigu vyks patenkinamas politinis procesas, įtraukiantis visas šalis“, – ji šeštadienį sakė per saugumo konferenciją Bahreine.
Per tą pačią konferenciją JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas teigė, kad Rusija negali pakeisti Jungtinių Valstijų vaidmens Viduriniuose Rytuose.
„Rusijos buvimas šiame regione negali pakeisti ilgalaikio, tvaraus ir skaidraus JAV įsipareigojimo Viduriniams Rytams“, – J. Mattisas sakė Bahreino sostinėje Manamoje.
Derybos turėtų prasidėti apie 15 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Tikimasi, kad keturi lyderiai paskelbs bendrą pareiškimą, o vėliau surengs atskiras spaudos konferencijas.
