Apkaltinę nelegaliu manevravimu Rusijos vandenyse, Maskvos pajėgos perėmė trijų laivų kontrolę ir įkalino daugiau nei 20 Ukrainos karinio jūrų laivyno karių.
Tačiau tuo metu vokiečiai buvo susirūpinę dėl Jungtinių Tautų migracijos pakto, o prancūzai kovojo su kuro kainomis. JAV tuo metu buvo pasimetusi tarp Donaldo Trumpo pasisakymų, rašo „Politico“.
Tai akivaizdžiai parodė, kad visi Vakarų bandymai pažaboti Vladimirą Putiną ir jo režimą nuėjo šuniui ant uodegos. Nepadėjo jokios sankcijos, nepadėjo Vokietijos skatinamas dialogas, niekas nepadarė poveikio Rusijos carui.
Akivaizdu, kad situacija blogėja. Kuo kenksmingesnis V.Putinas tampa, tuo bejėgiškesni Vakarai.
„Mes neturime daug opcijų. Nenorime skatinti karo, tačiau V.Putinas jį jau kariauja. Dėl to atrodome silpni“, – teigė vienas aukštas Europos Sąjungos pareigūnas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas tvirtina, kad dėl šios situacijos galima kaltinti abi puses.
Jo nuomone, šis diplomatinis konfliktas primena mėtymąsi kaltinimais vieni kitiems.
Tik po incidento daugelis Vakarų naujienų portalų skelbė, kad Rusija kaltina Ukrainą įvykdžius provokaciją. Tačiau faktai iš karto rodė kitaip.
Tvirtinti, kad Ukrainos laivai pažeidė Rusijos teritorinius vandenis šio atveju būtų galima tik jeigu pripažintume, kad Krymas yra Rusijos dalis.
Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad nepavykus perplaukti Kerčės sąsiaurio laivai apsisuko ir jau buvo pasirengę grįžti atgal. Tai tik dar labiau susilpnina Maskvos įvykių versiją.
Tačiau ES vis tiek užtruko sureaguodami.
„Veiksmai Azovo jūroje yra nepriimtini“, – jau praėjus beveik parai paskelbė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris tebetyli iki šiol.
Tuo tarpu stipriausia ES lyderė Angela Merkel po pokalbio su V.Putinu tvirtino, kad yra būtina išlaikyti dialogą ir deeskaluoti situaciją.
Kad ir kokių veiksmų ES ar JAV dėl šio incidento imsis ateityje, aišku viena, kad V.Putinas pasiekė savo tikslą.
Sekmadienio incidentas nebuvo atsitiktinis. Tai buvo ilgus metus planuotos strategijos kontroliuoti Azovo jūrą rezultatas. Šį procesą Vakarai ignoravo. Niekas nereiškė pasipiktinimo dėl per sąsiaurį į Krymą statomo tilto.
V.Putinas regione keturis kartus padidino karinių jūrų pajėgų skaičių, tačiau tai irgi nesukėlė jokios Vakarų reakcijos.
Rusija ir toliau elgiasi įžūliai, o Vokietija su Prancūzija siūlo organizuoti bendrus 4 šalių susitikimus, kurie jau ilgus metus neduoda jokių rezultatų.
Sekmadienio naujienos apie incidentą Kerčės sąsiauryje atnaujino ir kalbas apie bendrą Europos kariuomenę.
„Tokiais laikais džiaugiuosi, kad jos neturime, nes V.Putinas įrodė, jog šiuo atveju situaciją kontroliuoja jis“, – teigė vienas Vokietijos pareigūnas.
