Privačiose karinėse kompanijose tarnaujantys kontraktininkai – žmonės, kurių įsitraukimo į Rusijos karinius veiksmus užsienyje Kremlius nepripažįsta.
Tai reiškia, kad šiems privačiai samdomiems kariškiams nepriklauso sveikatos apsauga ir socialinės išmokos, kokias gauna su jais petys į petį kovoję Rusijos karo veteranai.
Būtent todėl kai kurie sėkmės kariais praminti kontraktininkai nori prabilti ir paprašė grupių, atstovaujančių Rusijos kariams veteranams, kreiptis į TBT.
Rusijos karininkų susirinkimo komiteto pirmininkas Jevgenijus Šabajevas pasakojo, kad kreipimąsi į TBT prokurorę Fatou Bensoudą palaikė 357 atstovai iš 52 Rusijos regionų. Jie atstovauja 18 Rusijos ir tarpregioninių visuomeninių organizacijų.
„Sulaukėme tūkstančių skundų iš Rusijos piliečių, kurie dalyvavo kariniuose veiksmuose užsienyje. Jei TBT dėl to pradės bylą, jie pasirengę papasakoti apie savo patirtį“, – teigė J.Šabajevas.
Kariauja be pripažinimo
Kreipimesi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą sakoma: „Federacijos Taryba neigia privačių rusų karinių ir saugos organizacijų egzistavimą, tačiau šių junginių nariai liudija priešingai: Rusijos interesams pasaulyje atstovauja, remiantis Montrė dokumentu, daugybė privačių verslo subjektų, kurie teikia karines arba saugos paslaugas valstybei.
Rusijos privačių karinių ir saugos kompanijų veteranai ir žuvusių samdinių giminės praneša apie jų dalyvavimą konfliktuose Donbase, Sirijoje, Libijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Gabone, Šiaurės ir Pietų Sudane, Jemene ir kitose Azijos bei Afrikos šalyse.
Rusai kariauja užsienyje kaip savanoriai ir be oficialaus Rusijos valstybės pripažinimo.“
Be to, veteranai skunde tvirtina, kad iš nelegalų sudarytos privačios karinės kompanijos „Patriot“, „Wagner“ bei kitos ir su jomis ryšį palaikančios kompanijos sudaro sutartis dėl aukso ir naftos išgavimo tarptautiniu lygmeniu ir gauna koncesijas po oficialių tarpvyriausybinių derybų.
Kaip tvirtina asmenys, kurie kreipėsi į TBT, su Rusijos samdiniais sudaromos teisiškai nepagrįstos sutartys, kurios nereglamentuoja darbo kovinių veiksmų sąlygomis.
Statusą atima sąmoningai?
„Faktiškai civiliai asmenys suklaidinami: jie išvežami iš nuolatinės gyvenamosios šalies turint tikslą neteisėtai juos pasitelkti darbui kariniams tikslams“, – mano pasirašiusieji.
Kaip sakoma TBT nusiųstame rašte, Rusijos ginkluotųjų pajėgų veteranai mano, kad iš privačių karinių ir saugos kompanijų dalyvių sąmoningai atimamas teisinis statusas.
Ir dėl to jie ne tik negauna valstybės nustatytos reabilitacinės ir ekonominės paramos veteranams, bet ir yra persekiojami pagal samdinių įstatymą.
Mat Rusija nepripažįsta, kad pasitelkia karinius samdinius užsienyje, o pagal šios šalies teisę karinių samdinių veikla yra neteisėta.
Be to, bet kokių kaltinimų dėl jų veiklos užsienyje Maskva kratosi – esą tai šių samdinių atsakomybė, jų veikla neturi nieko bendra su valstybės politika.
Neaišku, ar nagrinės
J.Šabajevo tvirtinimu, 2018 m. liepą privačių karinių kompanijų kovotojai jau kreipėsi į Rusijos prezidento administraciją.
Jie siūlė legalizuoti privačias karines kompanijas, bet gavo neigiamą atsakymą iš šalies Gynybos ministerijos.
Šiame rašte privačių karinių kompanijų organizavimas ir veikla Rusijoje buvo įvardytos antikonstitucinėmis.
Dabar kovotojai kreipėsi į tarptautines instancijas. Jų iniciatyvą pakomentavo Rusijos Federacijos prezidento Žmogaus teisių tarybos narys Sergejus Krivenka: „Ši problema egzistuoja, nes valstybė pasitelkia samdinius iš privačių karinių kompanijų karinių konfliktų metu, tačiau apsimeta, kad su tuo neturi nieko bendra.
Reikia arba legalizuoti privačias karines kompanijas su visomis jų kovotojams derančiomis garantijomis, arba persekioti juos pagal vadinamąjį samdinių įstatymą. Bet nei to, nei kito nedaroma. Nerasdami teisingumo šalyje kariškiai priversti teisybės ieškoti tarptautinėse instancijose, ir teisingai elgiasi.“
Vis dėlto nežinia, ar TBT nagrinės skundą, nors tai ir padėtų surinkti įrodymų apie Rusijos samdinių misijas užsienio valstybėse. Maskva nepriklauso TBT jurisdikcijai.
