Susitikęs su savo kolega iš Japonijos Taro Kono Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, jog ištekliai bendradarbiauti yra „tikrai neišsenkami“, ir paragino jais pasinaudoti, svarstant taikos susitarimo sąlygas.
Japonija ir Rusija po Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir taip nepasirašė oficialios taikos sutarties. Sovietų Sąjunga karo paskutinėmis dienomis įsiveržė į ryčiausią Kurilų dalį, bet Japonija į šias salas tebepretenduoja, nors Jungtinės Tautos formaliai pripažįsta jas Rusijos dalimi.
„Tai yra sudėtingas klausimas: turime nagrinėti Antrojo pasaulinio karo palikimą, kurio baigtys įtvirtintos JT chartijoje ir Sąjungininkų dokumentuose“, – sakė S. Lavrovas.
Lapkritį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe susitarė paspartinti derybas dėl taikos susitarimo, kuris remtųsi 1956 metais pasirašyta Japonijos ir Sovietų Sąjungos deklaracija dėl diplomatinių santykių atkūrimo.
Bendroje deklaracijoje sakoma, kad pasirašius taikos susitarimą SSRS sutinka perduoti Japonijai dvi salas – Chabomajaus ir Šikotano. Tokijas vis dėlto pareikalavo visų ginčijamų salų, įskaitant Iturupą ir Kunašyrą, kontrolės – taigi, taikos derybos įstrigo.
T. Kono prieš susitikimą Maskvoje paragino abi šalis pasinaudoti didžiuliu bendradarbiavimo potencialu.
Į rusų kalbą išverstuose komentaruose jis nedetalizuodamas pabrėžė, kad Rusija ir Japonija turėtų „spartinti (taikos) derybas, išeinančias už ankstesnių pozicijų ribų“.
Rusija kelis dešimtmečius buvo apleidusi Kurilų salas, tačiau per pastaruosius kelerius metus Maskva dislokavo jose daugiau karių ir taip išprovokavo Tokijo įtūžį.
Sprendimas atiduoti Japonijai bent vieną salą veikiausiai nebūtų palankiai įvertintas Rusijoje, kur Kremlius nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, kursto patriotines nuotaikas.
Rusijos Sachalino salos gubernatorius, administruojantis ir Kurilus, praėjusią savaitę pareiškė, kad vietos gyventojai nepritaria jokiems teritoriniams pakeitimams. Šimtai žmonių neseniai protestavo prieš galimą salų kontrolės perdavimą.
„Kurilų salos yra Rusijos teritorijoje – tai akivaizdu. Kurilų salų perdavimo darbotvarkėje nėra „, – naujienų portalui „Gazeta.ru“ sakė gubernatorius Valerijus Limarenka.
Rusija reikalauja salų
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad Japonija privalo pripažinti visas ginčijamas Kurilų salas Rusijos dalimi, kad galėtų tęstis taikos derybos.
Maskva yra pasirengusi derėtis dėl taikos susitarimo, jei „Japonija neginčijamai pripažins visus Antrojo pasaulinio karo rezultatus, įskaitant Rusijos valdžios pripažinimą pietinėje Kurilų (salų) grandinėje“, susitikęs su savo kolega iš Japonijos Taro Kono sakė Rusijos užsienio reikalų ministras.
Japonija ir Rusija po Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir taip nepasirašė oficialios taikos sutarties. Sovietų Sąjunga karo paskutinėmis dienomis įsiveržė į ryčiausią Kurilų dalį, bet Japonija į šias salas tebepretenduoja, nors Jungtinės Tautos formaliai pripažįsta jas Rusijos dalimi.
Lapkritį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe susitarė paspartinti derybas dėl taikos susitarimo, kuris remtųsi 1956 metais pasirašyta Japonijos ir Sovietų Sąjungos deklaracija dėl diplomatinių santykių atkūrimo.
Bendroje deklaracijoje sakoma, kad pasirašius taikos susitarimą SSRS sutinka perduoti Japonijai dvi salas – Chabomajaus ir Šikotano. Tokijas vis dėlto pareikalavo visų ginčijamų salų, įskaitant Iturupą ir Kunašyrą, kontrolės – taigi, taikos derybos įstrigo.
Rusija kelis dešimtmečius buvo apleidusi Kurilų salas, tačiau per pastaruosius kelerius metus Maskva dislokavo jose daugiau karių ir taip išprovokavo Tokijo įtūžį.
Sprendimas atiduoti Japonijai bent vieną salą veikiausiai nebūtų palankiai įvertintas Rusijoje, kur Kremlius nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, kursto patriotines nuotaikas.
