Šis žingsnis yra dalis kontroversiško Vašingtono plano saugumui pasienyje sustiprinti.
Šiuo metu pasienyje dirba apie 2 350 aktyviosios tarnybos karių, talkinančių pasieniečiams. Kariai jiems teikia logistinę pagalbą ir įrengia spygliuotų vielų ritinių tvoras.
Aktyviosios tarnybos kariai pasienyje buvo dislokuoti vykdant prezidento Donaldo Trumpo nurodymą, duotą prieš lapkritį vykusius kadencijos vidurio rinkimus. Dislokuoti karius buvo nuspręsta po to, kai JAV sienos link per Meksiką pajudėjo migrantų iš Centrinės Amerikos šalių būriai, praminti karavanais.
Per spaudos konferenciją Pentagone P.Shanahanas sakė, kad „keli tūkstančiai“ karių bus papildomai pasiųsti į pasienį prisidėti prie misijos. Iš pradžių planuota šią misiją baigti sausio 31 dieną, bet vėliau ji buvo pratęsta iki rugsėjo.
Krašto saugumo departamentas paprašė papildomos pagalbos tvorai įrengti ir „stebėjimui išplėsti“, sakė gynybos sekretorius.
Pentagono atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Jamie Davisas vėliau sakė, kad kariuomenė šiuo metu sprendžia, kurie kariniai vienetai dalyvaus misijoje. Jis taip pat nurodė, kad į pasienį bus papildomai pasiųsti „keli tūkstančiai“ karių.
„Pateiksime konkretesnės informacijos apie skaičius, kai tik juos žinosime“, – sakė J.Davisas.
Karių dislokavimas pasienyje buvo vienas iš kelių klausimų, dėl kurių išsiskyrė D.Trumpo ir buvusio gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso nuomonės. J.Mattisas gruodį atsistatydino, prezidentui netikėtai paskelbus apie planuojamą amerikiečių kontingento išvedimą iš Sirijos.
P.Shanahanas, anksčiau ėjęs gynybos sekretoriaus pavaduotojo pareigas, sausio 1 dieną pakeitė J. Mattisą.
