Serbijos ir jos buvusios provincijos, kurios gyventojų daugumą sudaro albanai, santykiai tebėra įtempti, praėjus dviem dešimtmečiams po Kosovo atsiskyrimo ir vėlesnio nepriklausomybės paskelbimo.
Belgradas nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės, ir tarp kaimynių dažnai kyla diplomatinių ginčų.
„Užsienio reikalų ministerija neleis nė vienam Belgrado pareigūnui atvykti į Kosovą. Visi prašymai bus atmetami, kol tęsis toks elgesys“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Kosovo užsienio reikalų ministerijos patarėjas Jetliras Zyberajas.
Pasak jo, šis žingsnis yra atsakas į „nuolatinę propagandą ir melagingas naujienas apie (mūsų) šalį ir mūsų piliečius“.
J.Zyberajas taip pat apkaltino Belgradą bandant sukurti „vadinamąją humanitarinę krizė Kosovo šiaurėje, keliančią pavojų ten gyvenantiems etniniams serbams“.
Kosovo šiaurinė dalis, kur nemažą gyventojų dalį sudaro Belgradui ištikimybę išsaugoję serbai, pastarosiomis dienomis protestuoja prieš įvestą 100 proc. muito tarifą iš Serbijos eksportuojamoms prekėms.
Belgradas tvirtina, kad dėl šio Serbijos eksportą į regioną pažabojusio muito Kosove pradėjo trūkti maisto ir vaistų.
Tačiau Priština kaltina savo kaimynę „išgalvojus“ krizę. Ji tvirtina, kad rinkoje yra lengvai prieinami vietos maisto produktai, ir atidaro specialius maisto ir kitų prekių prekybos taškus.
Nors Prištinos pareigūnai Serbijoje beveik nesilanko, Belgrado pareigūnai, ypač atsakingi už Kosovo regioną, reguliariai atvyksta susitikti su serbų bendruomenėmis buvusioje savo provincijoje.
Gegužės mėnesį Kosovas uždraudė įvažiuoti Serbijos ministrei pirmininkei Anai Brnabič, apkaltinęs ją „rasistiniais“ pareiškimais prieš albanus. Premjerė šiuos kaltinimus neigia.
Nors siekiant įgyvendinti savo stojimo į ES svajones kaimynėms reikia normalizuoti savo santykius, jos yra atsidūrusios aklavietėje.
Kosovas sako nepanaikinsiantis muitų, kol Belgradas nepripažins jo nepriklausomybės. Tuo metu Serbija neketina kalbėtis, kol muitai nepanaikinti.
