Irano revoliucinė gvardija penktadienį pranešė Hormūzo sąsiauryje, per kurį išplukdoma beveik trečdalis pasaulyje jūra gabenamo naftos, sulaikiusi su Britanijos vėliava plaukiojantį tanklaivį „Stena Impero“, priklausantį vienai Švedijos bendrovei, už „tarptautinių jūrų laivybos taisyklių“ pažeidimą.
Didžioji Britanija savo ruožtu paskelbė, kad Iranas užėmė du jos laivus Persijos įlankoje. Užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas pasmerkė šiuos incidentus kaip „nepriimtinus“ ir perspėjo, kad bus „rimtų padarinių“, jeigu šis reikalas nebus greitai išspręstas.
Visgi antrojo tanklaivio – su Liberijos vėliava plaukiojančio „Mesdar“ – savininkai Britanijoje kiek vėliau penktadienį informavo, kad į laivą trumpam buvo įžengę ginkluoti iraniečių pareigūnai, bet galiausiai jam buvo leista plaukti toliau.
„Ryšys su laivu buvo atkurtas, ir (kapitonas) patvirtino, kad ginkluoti gvardiečiai paliko laivą ir jis gali tęsti savo kelionę. Visi įgulos nariai yra saugūs, jiems viskas gerai“, – sakoma kompanijos „Norbulk Shipping UK“ pareiškime.
Keliomis valandomis anksčiau Gibraltaro aukščiausiasis teismas pranešė pratęsiantis 30 dienų vieno Irano tanklaivio sulaikymą. Šis laivas prieš dvi savaites buvo sulaikytas įtariant, kad juo mėginama nuplukdyti naftos Sirijai, pažeidžiant Europos Sąjungos sankcijas.
Revoliucinė gvardija ketvirtadienį buvo pranešusi, kad keliomis dienomis anksčiau sulaikė kitą „užsienio tanklaivį“ dėl įtariamos degalų kontrabandos, bet daugiau detalių nepateikė.
Pastarosiomis savaitėmis įtampa Persijos įlankos regione nuolat didėjo. D. Trumpas birželį sakė paskutinę minutę atšaukęs karinį smūgį Iranui, kai Teherano pajėgos numušė vieną JAV bepilotį žvalgybos lėktuvą; šiitiška respublika taip pat buvo kaltinama dėl virtinės mįslingų atakų prieš tanklaivius.
Irano pietinio Bandare Abaso uosto, prie kurio buvo nuplukdytas „Stena Impero“, tarnybos informavo, kad į Saudo Arabiją plaukęs tanklaivis penktadienį susidūrė su vienu žvejybos laivu.
Laivas „pakeliui susidūrė su žvejybos laivu, todėl, laikantis įstatymų, po šios avarijos būtina ištirti įvykio priežastis“, sakė Hormozgano provincijos uostų ir jūrų laivybos organizacijos generalinis direktorius Allahas-Moradas Afifipooras.
„Rimti padariniai“
Visi 23 „Stena Impero“ įgulos nariai tebėra savo laive, naujienų agentūrai „Fars“ sakė A.-F. Afifipooras.
Filipinai nurodė, kad laivo įgulą sudaro 18 Indijos, trys Rusijos, taip pat po vieną Latvijos ir Filipinų pilietį.
Ryga nurodė daranti viską, kas įmanoma, kad sulaikytame laive esantis latvis būtų paleistas. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius susisiekė su Europos Sąjungos diplomatijos vadove Federica Mogherini ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretoriumi Jeremy Huntu, kad susitartų dėl Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) glaudaus koordinavimo ir palaikymo siekiant išvaduoti latvių jūrininką.
A.-F. Afifipooras aiškino, kad po susidūrimo žvejybos laivo įgula bandė „susisiekti su britų laivu, bet nesulaukė jokio atsako“, todėl „jie informavo Hormozgano uostų ir laivybos biurą, laikydamiesi teisinių procedūrų“.
„Šiandien ekspertai pradėjo šios avarijos priežasčių tyrimą“, – pridūrė pareigūnas.
Kaip rodo jūrų laivybos stebėsenos portalo „MarineTraffic“ duomenys, „Stena Impero“ apie savo buvimo vietą pastarąjį kartą pranešė netoli Larako salos apie 21 val. vietos (19 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Švedijos kompanija, kuriai priklauso minimas tanklaivis, nurodė, kad laivas plaukė per Hormūzo sąsiaurį ir buvo „tarptautiniuose vandenyse“, kai jį „užpuolė nenustatyti maži laivai ir sraigtasparnis“.
J. Huntas sakė esąs „itin susirūpinęs“ dėl dviejų laivų sulaikymo.
„Absoliučiai aiškiai sakome, jog jeigu ši padėtis nebus greitai išspręsta, bus rimtų padarinių“, – britų diplomatijos vadovas sakė televizijai „Sky News“.
Vėliau paskelbtoje „Twitter“ žinutėje J. Huntas rašė, kad tanklaivio sulaikymas rodo „nerimą keliančių ženklų, kad Iranas galbūt renkasi pavojingą neteisėto ir destabilizuojančio elgesio kelią“.
„Mūsų reakcija bus apgalvota, bet tvirta“, – perspėjo jis.
Vis dėlto kalbėdamasis su „Sky News“ užsienio reikalų sekretorius sakė, kad Jungtinė Karalystė nesiekia imtis „karinių priemonių – ieškome diplomatinio būdo šiai padėčiai išspręsti“.
Londonas šeštadienį taip pat perspėjo Britanijos laivus „tarpiniu laikotarpiu“ vengti Hormūzo sąsiaurio, kol ginčas bus išspręstas.
„Liekame smarkiai susirūpinę dėl nepriimtinų Irano veiksmų, kurie yra aiškus iššūkis tarptautinės laivybos laisvei“, – po praeitą naktį įvykusio Britanijos vyriausybės nepaprastųjų situacijų komiteto COBRA pasitarimo sakė viena vyriausybės atstovė.
„Rekomendavome JK laivams tarpiniu laikotarpiu laikytis atokiai nuo tos teritorijos“, – pridūrė ji.
JAV kariai Saudo Arabijoje
Vėliausi incidentai įvyko D. Trumpui ir kitiems Amerikos pareigūnams tvirtinant, kad JAV kariuomenė numušė iraniečių bepilotį lėktuvą, esą grėsmingai priartėjusį prie vieno amerikiečių karinio laivo Hormūzo sąsiauryje. Teheranas savo ruožtu neigia praradęs kokį nors orlaivį.
D. Trumpas teigė, kad Irano dronas buvo sukėlęs pavojų jūrų desanto operacijų laivui „USS Boxer“.
Irano užsienio reikalų viceministras Abbasas Araghchi per tviterį parašė, kad amerikiečiai galbūt numušė savo pačių bepilotį aparatą. Be to, Revoliucinė gvardija vėliau paskelbė vaizdo įrašą, esą paneigiantį JAV pareiškimus.
Septynių minučių vaizdo įraše, nufilmuotame iš didelio aukščio, matyti laivų vilkstinė. Gvardija nurodė stebėjusi, kaip ji plaukia per Hormūzo sąsiaurį.
Įraše matomi laivai kol kas nebuvo identifikuoti, bet vienas jų atrodo panašus į „USS Boxer“.
Didėjant įtampai Teherano priešininkė Saudo Arabija paskelbė, kad vėl priimsianti amerikiečių karių savo teritorijoje, kad būtų sustiprintas regiono saugumas.
Pentagonas nurodė, kad šis dislokavimas „užtikrina mūsų gebėjimą ginti savo pajėgas ir interesus šiame regione nuo kylančių įtikinamų grėsmių“.
JAV kariuomenė pridūrė, kad virš Hormūzo sąsiaurio nuolat patruliuoja jos orlaiviai, taip pat organizuojamos „daugiašalės jūrinės pastangos“, turinčios užtikrinti laivybos laisvę Vidurio Rytų vandenyse.
Šis įtampos paaštrėjimas įvyko praėjus kiek daugiau nei metams po Vašingtono vienašališko sprendimo pasitraukti iš 2015 metų pasaulio galybių susitarimo dėl Irano branduolinės programos ir sugrąžinti griežtas sankcijas Teheranui.
Anksčiau šį mėnesį Iranas peržengė šia sutartimi nustatytus prisodrinto urano atsargų ir sodrinimo lygio limitus, siekdamas paspausti susitarimo tebesilaikančias šalis vykdyti savo pažadus padėti gaivinti šiitiškos respublikos ekonomiką.
Iranas ne kartą yra grasinęs uždaryti Hormūzo sąsiaurį, jeigu būtų užpultas.
Vienas svarbiausių arterijų
Hormūzo sąsiauris – viena svarbiausių pasaulio naftos arterijų, bet Vašingtonui pasitraukus iš Irano branduolinio susitarimo regione padidėjo įtampa. Ar jau judama link dar vieno konflikto?
Šioje situacijoje pasaulis jau buvo prieš 28 metus. Įtampa tarp JAV ir Irano kilo toje pačioje Persijos įlankoje – tanklaiviai buvo puolami, įgulų nariai žudomi.
Nors tuometinę įtampą sukėlė Iranas ir Irakas, tanklaivių karas greitai tapo Irano ir JAV konflikto ašimi.
Tuo metu įsiplieskęs konfliktas aprimo, bet tai nutiko tik po to, kai JAV kreiseris netyčia numušė Irano komercinį lėktuvą ir pražudė 290 žmonių.
Įtampa atgijo Donaldui Trumpui pasitraukus iš 2015 metais pasiekto Irano branduolinio susitarimo, o tanklaiviai pastarosiomis savaitėmis vėl atsidūrė pasaulio naujienų dėmesio centre. Tad ar kas nors pasikeitė per praėjusius tris dešimtmečius?
Gali padaryti daug žalos
„Abi pusės per šį laikotarpį tik padidino savo smogiamuosius pajėgumus“, – tvirtino karo studijų ekspertas dr. Martinas Naviasas.
Jo teigimu, Iranas tapo pajėgesnis po vandeniu ir turi greitų laivų, galinčių pridaryti žalos. M.Naviasas pabrėžia, kad JAV priešininkai turi pajėgumų numušti jų bepilotes skraidykles, tad konfliktas gali persikelti ir į orą.
Hormūzo sąsiauris yra vienas pagrindinių pasaulio vandens kelių. Jis turtingas naftos Persijos įlankos šalis sujungia su pagrindinėmis rinkomis Azijoje, Europoje ir kitur.
Vienoje jo pusėje yra arabų šalys, kurių dauguma su JAV palaiko draugiškus santykius, o kitame krante – Iranas. Siauriausiame taške sąsiauris siekia vos 33 kilometrus, o juo nuolatos gabenama nafta.
Šiuo koridoriumi kiekvieną dieną išplukdoma penktadalis eksportuojamos pasaulio naftos, arba 19 mln. barelių (1 barelį sudaro beveik 159 litrai), – gerokai daugiau, nei gabenama Malakos sąsiauriu arba Sueco kanalu.
Sąsiauris svarbus Iranui
Sąsiauris yra itin svarbus Iranui, nes du trečdalius šalies eksporto sudaro nafta.
„Jeigu JAV bandys sustabdyti Irano naftos eksportą, jokie naftos kroviniai neišplauks iš Persijos įlankos“, – yra pareiškęs Irano prezidentas Hassanas Rouhani.
JAV nuo 2048-ųjų lapkričio Iranui taiko sugriežtintas sankcijas. D.Trumpas praėjusį balandį pareiškė, kad sankcijas įves ir šalims, kurios perka naftą iš Irano.
Abiejų šalių lyderiai yra nekart apsikeitę įžeidžiančiais komentarais, o JAV į regioną atsiuntė savo lėktuvnešį „USS Abraham Lincoln“. Šį kartą įtampa kilo po to, kai Iranui priklausantis tanklaivis liepos pradžioje buvo sulaikytas prie Gibraltaro krantų.
Teheranas iš karto apkaltino tai įvykdžiusią Jungtinę Karalystę veikiant JAV paliepimu ir pareikalavo paleisti tanklaivį.
Tačiau jis buvo sulaikytas kilus įtarimų, kad juo į Siriją yra gabenama neperdirbta nafta ir taip pažeidžiamos Europos Sąjungos Damaskui taikomos sankcijos. Bendrija Sirijai sankcijas taiko nuo 2011 metų pabaigos.
Bandė stabdyti britų laivą
Vėliau paaiškėjo, kad tanklaivyje yra 2,1 mln. barelių naftos. Jį britų pajėgos sulaikė praėjus kelioms dienoms po to, kai Iranas pranešė, jog viršys urano sodrinimo limitą, kuris yra nustatytas tarptautinėje sutartyje, iš kurios ir yra pasitraukusios JAV.
Norėdami atsikirsti Jungtinei Karalystei iraniečiai Hormūzo sąsiauryje praėjus kelioms dienoms bandė sustabdyti komercinį britų laivą.
Trys iraniečių laivai atsitraukė tik po kelių įspėjimų, gautų iš komercinį laivą „British Heritage“ lydėjusios britų karinio jūrų laivyno fregatos.
Per incidentą britams į Irano laivus teko nukreipti ginklus.
Šį ketvirtadienį kilo dar vienas incidentas, kurio metu Hormūzo sąsiauryje buvo sulaikytas su Panamos vėliava plaukiojantis tanklaivis „Riah“, gabenantis 2 mln. barelių naftos. Irano pajėgos perėmė laivo su 12 įgulos narių kontrolę ir pareiškė, kad jie gabena kontrabandinį kurą.
Tuo metu amerikiečiai numušė vieną Irano bepilotę skraidyklę, kuri kėlė grėsmę į Hormūzo sąsiaurį plaukusiam jų laivus.
Neaišku, kaip toliau rutuliosis šis konfliktas ir ar gali kilti dar vienas tanklaivių karas. Nuo paskutinio konflikto prabėgus trims dešimtmečiams JAV yra kur kas mažiau priklausomos nuo Persijos įlankos naftos, bet Irano situacija yra sudėtingesnė, tad pavojus visada išlieka realus.
„Tokia aplinka gali nulemti bet kokią situacijos baigtį“, – teigė M.Naviasas.
