Pasak televizijos, incidentas įvyko per Revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) specialiųjų pajėgų vado Qasemo Soleimani laidotuvių procesiją jo gimtajame Kermano mieste pietryčių Irane.
Kiek anksčiau Irano greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas Pirhosseinas Koulivandas sakė, kad per spūstį buvo sužalota arba žuvo kažkiek žmonių, bet nenurodė tikslaus aukų skaičiaus.
Išvakarėse Teherane vykusioje gedulingoje procesijoje dalyvavo per 1 mln. žmonių.
Q. Soleimani ir Irako sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas buvo nukauti praėjusį penktadienį per JAV bepiločio orlaivio smūgį netoli Bagdado oro uosto.
Q. Soleimani buvo įtakinga figūra šalyje, atsakinga už plataus masto Irano intervencijas regioninėse kovose dėl galios.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę pareiškė, kad Q. Soleimani planavo „netrukus“ surengti ataką prieš amerikiečius Bagdade, ir pridūrė, kad jis turėjo būti likviduotas „prieš daugybę metų“.
Rinkosi į laidotuvių procesiją
Iraniečiai antradienį rinkosi Kermano mieste į įtakingo generolo Qasemo Soleimani, kuris praėjusią savaitę buvo nukautas per amerikiečių antskrydį Bagdade, laidotuvių procesiją.
Gimtajame Revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) specialiųjų pajėgų vado Q. Soleimani mieste susirinko minia dėl jo mirties gedinčių iraniečių. Ankstesnėmis dienomis daug žmonių taip pat rinkosi pagerbti generolo Teherane, Kome, Mašhade ir Ahvaze.
Irano revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas Q. Soleimani ir sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas buvo nukauti praėjusį penktadienį per JAV bepiločio orlaivio smūgį netoli Bagdado oro uosto.
Irano Revoliucinės gvardijos vadas Hosseinas Salami, antradienį stovėdamas priešais karstą su Gvardijos generolo palaikais, pagrasino „padegti“ JAV, kurių pajėgos nukovė įtakingą iraniečių generolą, palaikomas vietoves. Jo kalbos besiklausiusiai miniai skanduojant „mirtis Izraeliui!“
Velionis bus palaidotas vėliau antradienį savo gimtajame mieste pietryčių Irane. Jo nužudymas penktadienį Bagdade smarkiai padidino įtampą regione.
JAV grasina, bet siunčia prieštaringą žinutę
Pentagonas pirmadienį atsiribojo nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų smogti Irano kultūros objektams, nors tą draudžia tarptautinė teisė.
Amerikiečių gynybos sekretorius Markas Esperis pareiškė, kad JAV „laikysis ginkluotų konfliktų teisės aktų“. Paklaustas, ar tai reiškia, kad kultūriniai objektai nebūtų puolami, jis pabrėžė: „Tokie ginkluotų konfliktų teisės aktai.“
D.Trumpas perspėjo, kad Irano keršto atveju amerikiečių pajėgos smogs 52 iraniečių objektams, taip pat ir kultūriniams.
M. Esperio naujausi vieši komentarai atspindi kitų gynybos ir kariuomenės pareigūnų būgštavimus, nes tarptautinė teisė beveik be išimčių draudžia atakas prieš civilinius, kultūrinius ir religinius objektus.
D. Trumpas pirmąkart užsiminė apie galimybę pulti kultūros objektus šeštadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“, o kitą dieną pakartojo tai kalbėdamas su žurnalistais.
„Nusitaikėme į 52 iraniečių objektus (simbolizuojančius 52 amerikiečių įkaitus, kuriuos Iranas buvo paėmęs prieš daug metų); kai kurie iš jų yra labai aukšto lygio ir svarbos Iranui ir iraniečių kultūrai, ir tiems taikiniams, ir pačiam Iranui, BUS SMOGTA LABAI GREITAI IR LABAI SMARKIAI“, – rašė jis tviteryje.
Ši žinutė prezidento administracijos pareigūnus užklupo nepasirengusius ir netrukus išprovokavo teisės mokslininkų, nacionalinio saugumo ekspertų ir demokratų kongresmenų pasipiktinimą. Tačiau D. Trumpas šio grasinimo neišsižadėjo ir kitą dieną.
„Jiems leidžiama žudyti mūsų žmones. Jiems leidžiama kankinti ir luošinti mūsų žmones. Jiems leidžiama naudoti pakelės bombas ir sprogdinti mūsų žmones, – kalbėjo jis žurnalistams, skridusiems kartu su juo prezidentiniame lėktuve „Air Force One“. – O mums neleidžiama paliesti jų kultūros objektų? Taip dalykai nevyksta.“
Prieštarauja tarptautinei teisei
Tačiau, remiantis tarptautine teise, tai nėra tiesa.
1954-ųjų Hagos konvencijoje sakoma, kad šalys privalo „imtis visų įmanomų priemonių kultūros vertybėms apsaugoti“ ir „nesiimti prieš tas vertybes jokių piktavališkų veiksmų“.
Pentagonas jau kurį laiką turėjo potencialių taikinių sąrašą tiek Irane, tiek susijusiose su Iranu vietovėse visame Artimųjų Rytų regione. Tas sąrašas ir karo planai yra nuolat atnaujinami; jie buvo peržiūrėti ir po naujausių įvykių.
Pareigūnai to sąrašo nekomentuoja, bet į jį tikrai yra įtraukta virtinė Irano karinių objektų.
Bet kokie potencialūs taikiniai būna ilgai tikrinami kariuomenės, o Pentagonas turi nuspręsti, ar jie teisėti, tinkami ir proporcingi Irano veiksmams. Galiausiai potencialių taikinių sąrašą privalo patvirtinti prezidentas.
Minėti D. Trumpo grasinimai sulaukė pasmerkimo už Pentagono ribų.
„Tai rodo, kad jis dėl to yra kažkiek beprotis, – pareiškė demokratų senatorius Timas Kaine'as. – Pažadas pulti kultūrinius objektus veikiausiai yra tarptautinės teisės pažeidimas.“
T. Kaine'as tvirtino, kad D. Trumpas tik „eskaluoja įtampą ir, regis, yra įsitikinęs, kad „aš galiu jums smogti, bet jūs man – ne“.
„Pasaulis ne taip veikia“, – pareiškė senatorius ir pridūrė, kad prezidentas privalo pasitarti su Kongresu.
Į prezidento grasinimus taip pat sureagavo Niujorko Metropolitano meno muziejaus atstovai.
„Taikymasis į pasaulinio kultūrinio paveldo objektus nesuderinamas su kolektyvinėmis mūsų visuomenės vertybėmis, – pareiškime sakė muziejaus atstovai. – Šiais sudėtingais laikais privalome sau priminti, kaip svarbu pasauliniu mastu saugoti kultūrinius objektus – objektus ir vietas, per kuriuos asmenys, bendruomenės ir tautos susiartina su savo istorija ir paveldu.“
Prieš M. Esperiui paskelbiant savo poziciją, kiti administracijos pareigūnai bandė patikinti, kad JAV laikysis tarptautinių teisės aktų, bet tiesiogiai D. Trumpui nepaprieštaravo.
Sekmadienį valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pareiškė, kad bet kokie JAV kariniai smūgiai Irane būtų teisėti.
„Mes laikysimės sistemos [reikalavimų], – kalbėjo M. Pompeo. – Visuomet taip darėme ir darysime.“
