Pagrindinis šio viršūnių susitikimo tikslas yra įtakos šiame regione siekiančias užsienio valstybes priversti nustoti kištis į karą, ar tai būtų ginklų tiekimas, karių siuntimas ar jo finansavimas.
Konferencijoje dalyvauja Jungtinės Valstijos, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Turkija, Kongas, Italija, Egiptas, ir Alžyras. Taip pat pakviesi ir Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, Afrikos Sąjungos ir Arabų lygos atstovai.
Europos Komisija kiek anksčiau pareiškė esanti pasirengusi palaikyti Berlyno konferencijos rezultatus ir dalyvaus juos realizuojant, pareiškė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Libijos gyventojai jau per ilgai kenčia. Sudėtinga padėtis Libijoje daro įtaką visai Šiaurės Afrikai. Tai yra labai gera Vokietijos organizatorių iniciatyva: surinkti prie stalo Berlyno konferencijoje visus susijusius žaidėjus“, – sekmadienį tviteryje pareiškė EK vadovė.
Šiuo metu Libijoje egzistuoja dvivaldystė: rytinę šalies dalį kontroliuoja vadinamosios Libijos nacionalinės armijos (LNA) maršalo Khalifos Haftaroremiamos pajėgos, o Nacionalinės santarvės vyriausybei Tripolyje, suformuotai padedant Jungtinėms Tautoms, vadovaujama Fayezas al Sarrajas.
Kh. Haftaras nuo praėjusio balandžio šturmuoja sostinę Tripolį.
Nukentėjo per protestus
Libano sostinėje per saugumo pajėgų ir protestuotojų susirėmimus šeštadienį buvo sužeista beveik 400 žmonių ir nukentėjusiųjų skaičius buvo didžiausias per jau tris mėnesius trunkančias demonstracijas prieš vyriausybę.
Raudonasis Kryžius ir Civilinės gynybos generalinis direktoratas pranešė, jog į ligonines buvo nuvežti arba pagalba buvo suteikta vietoje iš viso mažiausiai 377 žmonėms.
Nuo spalio 17-osios Libaną krečiantis protestų judėjimas šią savaitę atgijo, nes gilėjanti ekonominė krizė didina spaudimą suformuoti naują vyriausybę.
Protestuotojai reikalauja, kad naująją vyriausybę sudarytų nepriklausomi ekspertai ir joje nebūtų jokių senųjų politinių partijų atstovų, tačiau siekiant galutinai suformuoti ministrų kabinetą, regis, nebuvo padaryta jokios pažangos.
Po kelias valandas trukusių susirėmimų demonstruotojai išsisklaidė. Keli iš jų buvo suimti, pranešė vietos žiniasklaida.
Smurtas kilo po to, kai kelios dešimtys protestuotojų ėmė svaidyti akmenis ir didelius gėlių vazonus į policininkus, saugojusius prie parlamento vedančią gatvę.
Kad išsklaidytų minias, saugumo pajėgos panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas.
Valstybinė Nacionalinė naujienų agentūra pranešė, jog pareigūnai po susirėmimų suėmė apie 30 žmonių, tačiau vėliau jie buvo paleisti.
Tuo tarpu internete atsirado raginimų kiek vėliau sekmadienį surengti naujų demonstracijų prie parlamento pastato.
