Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad devynios branduolinius arsenalus turinčios šalys – JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja – šių metų pradžioje bendrai turėjo maždaug 13 400 branduolinių kovinių užtaisų. Tai 465 mažiau nei 2019-ųjų pradžioje.
Prie sumažėjimo daugiausiai prisidėjo JAV ir Rusija, tačiau abiem šalims vis dar priklauso daugiau nei 90 proc. visų pasaulio branduolinių ginklų. Tuo metu Kinija ir Indija šiek tiek padidino savo arsenalus.
Instituto duomenimis, šių metų pradžioje JAV turėjo 5 800 branduolinių kovinių užtaisų, Rusija – 6 275, Didžioji Britanija – 215, Prancūzija – 290, Kinija – 320, Indija – 150, Pakistanas – 160, Izraelis – 90. Manoma, kad Šiaurės Korėja turi apie 30-40 branduolinių kovinių užtaisų.
„Pagrindinių komunikacijos kanalų tarp JAV ir Rusijos praradimas gali privesti prie naujų branduolinio ginklavimosi varžybų“, – įspėjo ataskaitos bendraautoris, SIPRI branduolinių ginklų kontrolės programos direktorius Shannonas Kile’as.
Direktorius omenyje turėjo JAV ir Rusijos sutarties „New START“ ateitį. Sutartis galioja iki 2021 metų vasario, ir tai paskutinė tarp JAV ir Rusijos galiojanti branduolinių ginklų kontrolės sutartis.
„Diskusijose dėl „New START“ pratęsimo ar naujos sutarties sudarymo 2019 metais nepadaryta jokios pažangos“, – pažymėjo SIPRI tyrėjai.
Vėliau šį mėnesį JAV ir Rusijos atstovai susitiks Austrijos sostinėje Vienoje derybų dėl „New START“ sutarties ateities. Pasak Sh. Kile’o, Vašingtonas yra suinteresuotas, kad būsimose derybose dėl branduolinio nusiginklavimo dalyvautų Kinija, nes Vašingtonui kelia susirūpinimą tai, kad Kinija plečia savo branduolinį arsenalą.
