Tanklaivis paleistas šiitiškai respublikai Vienoje vedant derybas su didžiosiomis pasaulio valstybėmis, kuriose ieškoma būdų išgelbėti 2015 metais pasirašytą tarptautinį susitarimą dėl Irano branduolinės programos ir sudaryti sąlygas JAV sankcijų atšaukimui.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani trečiadienį pareiškė, kad šios derybos atveria „naują skyrių“.
Irano islamo revoliucinė gvardija sulaikė tanklaivį „Hankuk Chemi“ ir jo 20 narių įgulą, sudarytą iš daugelio šalių piliečių. Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad areštas dabar jau panaikintas ir kad „laivas šiandien saugiai išplaukė“.
Kiek vėliau Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas patvirtino, kad tanklaivis paleistas.
„Laivo savininko ir Pietų Korėjos vyriausybės prašymu prokuroras nurodė paleisti laivą, kai buvo užbaigtas tyrimas“, – sakė ministerijos atstovas Saeedas Khatibzadeh (Saidas Chatibzada), kurį citavo valstybinė naujienų agentūra IRNA.
„Prokuroras atsižvelgė į tai, kad anksčiau regione nebuvo užfiksuota jokių laivo ir jo kapitono pažeidimų“, – pridūrė S. Khatibzadeh.
Laivybos stebėsenos tinklalapių duomenys rodo, kad 147 metrų ilgio laivas 10 mazgų greičiu plaukia Hormūzo sąsiauriu iš Persijos įlankos.
Kai tanklaivis buvo sulaikytas, Teheranas nurodė, kad jis gabeno 7 200 tonų „naftos chemijos produktų“, ir apkaltino laivą „jūrų aplinkosaugos įstatymų pakartotiniu pažeidimu“.
„Hankuk Chemi“ buvo areštuotas Teheranui raginant Seulą panaikinti areštą milijardams dolerių Irano lėšų, įšaldytų Pietų Korėjoje dėl sankcijų, įvestų JAV dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos.
Teheranas vasario pabaigoje pranešė, kad visiems įgulos nariams, išskyrus kapitoną, buvo leista palikti šalį dėl humanitarinių sumetimų, bet dauguma jų liko tanklaivyje, kad galėtų jį prižiūrėti.
Tą patį mėnesį Seulas pranešė, kad buvo susitarta dėl galimybės atpalaiduoti įšaldytas Irano lėšas, bet laukiama JAV patvirtinimo.
Iranas buvo svarbus naftos tiekėjas energijos išteklių stokojančiai Pietų Korėjai, kol Vašingtonas užblokavo šiuos pirkimus. Anot Teherano, Seulas dabar yra įšaldęs iš viso 7 mlrd. JAV dolerių (5,88 mlrd. eurų) sumą.
Derybos Vienoje
2015 metais Teheranas pasirašė daugiašalį susitarimą, vadinamą Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), kuriuo įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą. Tačiau po trejų metų susitarimas pakibo ant plauko, kai iš jo vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas leido suprasti esąs pasirengęs atšaukti savo pirmtako sprendimą. Šią savaitę Vienoje susirinkę derybininkai ėmėsi pastangų išgelbėti susitarimą.
Visgi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas praėjusį mėnesį pareiškė, jog Vašingtonas nesutiks, kad Iranui būtų grąžinti milijardai dolerių, įšaldytų Pietų Korėjoje, kol šiitiška respublika nevykdys visų savo įsipareigojimų pagal branduolinį susitarimą.
Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija pastarajame savo pranešime apie įšaldytas lėšas neužsiminė. Visgi šalies žiniasklaida pranešė, kad Pietų Korėjos ministras pirmininkas Chung Sye-kyunas greitai surengs vizitą į Teheraną. Tiksli vizito data nebuvo nurodyta.
Tanklaivio operatorė „DM Shipping“ kol kas jokių komentarų nepateikė.
Teheranas ne kartą pareiškė, kad tanklaivio sulaikymas nesusijęs su įšaldytų lėšų klausimu.
2019 metų liepą Revoliucinė gvardija strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje sulaikė su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojusį tanklaivį „Stena Impero“, kai šis esą įsirėžė į žvejų laivelį. Praėjus dviem mėnesiams tanklaivis buvo paleistas.
Šis incidentas daugelio buvo laikomas Irano atsakomuoju veiksmu į Britanijos užjūrio valdos Gibraltaro valdžios sprendimą sulaikyti vieną iraniečių tanklaivį, nors vėliau jis buvo paleistas, nepaisant JAV prieštaravimų. Teheranas neigė, kad šiedu atvejai yra susiję.
