Kenija: karo draskomoje Etiopijoje įmanoma pasiekti paliaubas

Nairobis trečiadienį pareiškė manąs, kad Etiopijos vyriausybė ir Tigrėjaus sukilėliai gali susitarti dėl paliaubų, užsienio pasiuntiniams ir lyderiams, įskaitant Kenijos prezidentą Uhuru Kenyatta, stengiantis užbaigti prieš metus įsiplieskusį ginkluotą konfliktą.

Karas Etiopijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Etiopijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 17, 2021, 4:28 PM

„Tikime, kad Etiopija pajėgi rasti sprendimą šiai krizei. Tikime, kad paliaubos yra įmanomos“, – pareiškė keniečių užsienio reikalų ministrė Raychelle Omamo per bendrą spaudos konferenciją su vizito atvykusiu JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.

Per konfliktą Etiopijos šiaurėje žuvo jau keli tūkstančiai žmonių, dar šimtams tūkstančių gresia badas.

Praėjusią savaitę A. Blinkenas perspėjo, kad nesugebėjus pasiekti taikos susitarimo „Etiopiją ištiktų krachas, o [konfliktas] išplistų į kitas regiono šalis“.

U. Kenyatta, aktyviai prisidedantis prie tarpininkavimo pastangų regione, sekmadienį netikėtai apsilankė Etiopijoje.

Tuo metu A. Blinkenas, trečiadienį pradėjęs kelionę po tris Afrikos šalis, išreiškė palaikymą Afrikos Sąjungos pastangoms užbaigti konfliktą. Šiam vajui vadovauja buvęs Nigerijos prezidentas Olusegunas Obasanjo.

Vašingtonas grasina įvesti sankcijas Etiopijos vyriausybei ir Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo frontui (TPLF), jei derybos nepajudės iš aklavietės. Diplomatines pastangas regione suaktyvino susirūpinimas, kad sukilėliai gali pradėti puolimą prieš Adis Abebą.

Be O. Obasanjo, praėjusią savaitę Etiopijoje susitikusio su ministru pirmininku Abiy Ahmedu ir TPLF vadovybe, derybų į šalį atvyko ir JAV ypatingasis pasiuntinys Jeffrey Feltmanas.

Ketvirtadienį Etiopijos vyriausybė išdėstė galimų derybų su sukilėliais sąlygas. Adis Abeba nori, kad sukilėliai visų pirma nutrauktų išpuolius, pasitrauktų iš kaimyninių Amharos ir Afaro regionų, taip pat pripažintų federalinės vyriausybės teisėtumą.

TPLF savo ruožtu reikalauja, kad Tigrėjui – regionui, kur pernai prasidėjo dabartinis konfliktas – būtų leista pristatyti humanitarinę pagalbą. Jungtinių Tautų duomenimis, vietos gyventojai negauna jokios pagalbos kelių transporto priemonėmis nuo spalio 18 dienos. Šiuo metu 364 humanitariniai sunkvežimiai yra įstrigę Afare, laukdami leidimo įvažiuoti.

Pernai lapkritį Abiy Ahmedas pasiuntė karius į Tigrėjų, siekdamas nuversti TPLF. Premjero teigimu, Adis Abeba ėmėsi tokio žingsnio reaguodama į sukilėlių išpuolius prieš kariuomenės stovyklas.

Nors 2019 metų Nobelio taikos premijos laureatas žadėjo greitą pergalę, birželio pabaigoje TPLF atkovojo didžiąją dalį savo regiono teritorijos, o vėliau įžengė į Amharą ir Afarą.

JT: Etiopijoje po nepaprastosios padėties įvedimo sulaikyta mažiausiai 1 000 asmenų

Jungtinės Tautos antradienį išreiškė nerimą dėl didelio sulaikytų asmenų skaičiaus Etiopijoje po nepaprastosios padėties įvedimo lapkričio 2-ąją.

JT žmogaus teisių vyriausiojo komisaro (JTPVK) biuras paskelbė, kad dauguma Etiopijos sostinėje Adis Abeboje, Gonderyje, Bahir Dare ir kitose vietose sulaikytų asmenų yra kilę iš Tigrėjaus.

„Kaip nurodoma pranešimuose, sulaikyta... mažiausiai 1 tūkst. asmenų... Kai kuriuose pranešimuose nurodomas daug didesnis skaičius“, – Ženevoje sakė biuro atstovė Liz Throssell.

Šie asmenys buvo areštuoti Etiopijos premjero Abiy Ahmedo vyriausybei prieš dvi savaites, kai Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo fronto (TPLF) kovotojai pagrasino pulti sostinę, paskelbus nepaprastąją padėtį.

Teisininkai taip pat sako, kad paskelbus šias priemones tūkstančiai žmonių iš Tigrėjaus buvo savavališkai sulaikyti. Galiojant nepaprastajai padėčiai pareigūnai gali be orderio sulaikyti bet kurį žmogų, įtariamą parama „teroristinėms grupėms“.

Tarp asmenų, areštuotų po nepaprastosios padėties įvedimo, yra JT darbuotojų.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį vakare per savo atstovą Stephane'ą Dujarricą pakartojo raginimą tuojau pat paleisti šiuos darbuotojus.

„Kiek žino generalinis sekretorius, šie darbuotojai yra laikomi be kaltinimų, dėl jų arešto priežasčių nepateikiama jokios konkrečios informacijos“, – sakė S. Dujarricas.

Pasak L. Throssell, Etiopijoje vis dar laikoma 10 JT vietos darbuotojų ir 34 JT samdomi vairuotojai.

„Raginame tuojau pat paleisti vis dar laikomus asmenis“, – sakė L. Throssell ir pridūrė, kad jei to nebus padaryta, „teismas arba kitas nepriklausomas ir nešališkas tribunolas turėtų patikrinti jų sulaikymo priežastis arba jie turėtų būti oficialiai apkaltinti“.

Atstovė pripažino, jog likusiems JT žmogaus teisių agentūros darbuotojams sunku dirbti savo darbą, todėl jie „negali pateikti tikslesnio [sulaikytų asmenų] skaičiaus“.

Dažniausiai pranešama, kad sulaikymo sąlygos yra prastos, daugelis minimų žmonių laikomi perpildytose policijos nuovadose, sakė L. Throssell.

Ji pasmerkė tai, kad daug sulaikytųjų, kaip teigiama, net nebuvo informuoti apie sulaikymo priežastis, jau nekalbant apie oficialius kaltinimus.

„Mes taip pat susirūpinę dėl pranešimų apie blogą elgesį su sulaikytaisiais“, – nurodė L. Throssell. Ji paaiškino, kad nors agentūra neturi konkrečių kankinimo įrodymų, šis klausimas tikrai kelia susirūpinimą.

Etiopijos valdžios ir TPLF karas per vienus pastaruosius metus pareikalavo tūkstančių gyvybių, per 2 mln. gyventojų privertė palikti savo namus. Šimtai tūkstančių žmonių gyvena ties bado riba.

JT nurodo, kad visos konflikto šalys įvykdė rimtų žmogaus teisių pažeidimų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.