„Mums reikėtų stiprinti strateginį stebėjimą, patruliavimą oro erdvėje, žvalgybos duomenų rinkimą. Be to, reikėtų padidinti pajėgų, dislokuotų palei mūsų rytinį sparną, kovinę parengtį“, – A. Duda sakė per spaudos konferenciją po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Pasak jo, šių priemonių reikia Rusijai stiprinant savo karinius pajėgumus prie vakarinių savo sienų, ypač prie Ukrainos.
„Šis stiprinimas tęsiasi. Čia negali būti jokių abejonių“, – kalbėjo Lenkijos vadovas.
Prezidentas A. Duda taip pat pabrėžė, kad NATO turėtų sutikti su pasiūlymu dislokuoti papildomų karinių pajėgų prie savo „rytinio flango“,
„NATO vertėtų apsvarstyti šį variantą“, – sakė jis.
A. Dudos teigimu, Jungtinė Karalystė siūlė perkelti papildomų pajėgų „į Lenkiją, į „rytinį sparną“ apskritai“. Be to, anot jo, tokių pat priemonių planuoja imtis Čekija ir Slovakija.
Pasak jo, šios priemonės būtų reakcija į papildomų Rusijos pajėgų perkėlimą arčiau NATO šalių.
A. Duda pažymėjo, kad Lenkijai taip pat nekyla abejonių, jog Rusija palaiko Minsko režimo poziciją ES pasienyje, kur susikaupė daug migrantų iš Vidurinių Rytų šalių.
„Lenkijos pasienyje šiandien stebime „hibridinę ataką“, kurią nuolat vykdo Baltarusija. Be jokių abejonių, Rusijos valdžia palaiko šią ataką“, – sakė jis.
Pasak A. Dudos, pasienyje esantys migrantai dažnai yra apsiginklavę peiliais, sunkiais plieniniais daiktais, turi ašarinių dujų.
„Juos jiems perduoda Baltarusijos jėgos struktūros“, – sakė A. Duda.
Šiais metais per Baltarusijos sieną į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją pateko keli tūkstančiai migrantų, dauguma jų – iš Irako. Lietuvoje ir Lenkijoje dėl migrantų krizės pasienyje įvesta nepaprastoji padėtis, Latvijoje – ekstremalioji padėtis, pradėtos statyti pjaunančios vielos užtvaros, sustiprinta sienos apsauga.
Padėtis Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje komplikavosi anksčiau šį mėnesį, prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susirinkus keliems tūkstančiams migrantų iš Vidurinių Rytų, norinčių patekti į Europos Sąjungą. Lenkijos pareigūnai padėtį apibūdina kaip sunkiausią akimirką nuo krizės pasienyje pradžios.
ES kaltina Minsko režimą sąmoningai kurstant chaosą prie Bendrijos sienų, o Baltijos valstybės šiuos veiksmus vadina hibridine agresija.
