Atrodo, kad Rusija nori teisiškai įpareigojančių garantijų, kad Ukraina niekuomet netaps NATO nare, prieš G7 šalių užsienio reikalų susitikimą Liverpulyje sakė aukštas žvalgybininkas.
Be to, Rusija esą siekia, kad Aljansas atsisakytų ilgalaikio dalinių ir įrangos dislokavimo Ukrainoje, nutrauktų bet kokią karinę paramą šaliai ir nevykdytų pratybų netoli Rusijos.
„Rusija mėgina pavaizduoti, kad jai yra grasinama, ir kad ji reaguoja į Vakarų elgesį (...)“, – sakė aukštas pareigūnas. Tačiau taip šalis, anot jo, reaguoja tik į problemas, kurias pati susikūrė. „Ji yra padegėja, mėginant vaidinti gaisrininko vaidmenį“, – komentavo pareigūnas.
Galima dabartinio Rusijos vyriausybės kurso priežastimi žvalgybos atstovas įvardijo baimę, kad įvykiai Ukrainoje gali sužadinti nepageidaujamus Rusijos gyventojų siekius. Esą būgštaujama, kad Ukraina gali tapti pavyzdžiu – dar demokratiškesne valstybe su laisvais rinkimais, diversifikuota ekonomika ir vakarietiškų principų ir vertybių laikymusi.
Paklaustas, ar Rusija gali įžengti į Ukrainą, jei grasinimai neduos norimų rezultatų, žvalgybininkas sakė, kad tam tikriausiai reikėtų daug daugiau dalinių nei šiuo metu sutelkta. Kartu jis pabrėžė, kad Rusija turi gebėjimų greitai mobilizuoti papildomų pajėgų.
Susiję straipsniai
Anot žvalgybos atstovo, jo nuomone, dabar svarbu būti atsargiems ir būti pasiruošus, kad teoriškai sausio pabaigoje, vasario pradžioje gali įvykti plataus masto karinė operacija. Negalima sau leisti prabangos galvoti apie geriausius įmanomus scenarijus, įspėjo jis.
G7 valstybių – Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Japonijos, Kanados ir JAV užsienio reikalų ministrai šį penktadienį renkasi į susitikimą Liverpulyje. Manoma, kad, be kita ko, bus tariamasi, kaip dar labiau sustiprinti Rusijos atgrasymą.
Kad Vakarai konflikte su Rusija padarytų didelių nuolaidų, labai mažai tikėtina. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą pabrėžė, kad ne Rusijai spręsti, kas taps NATO nare ir kas ne.