Jei pasitraukimas iš Amharos ir Afaro regionų bus patvirtintas, galėtų kilti vilčių, kad pavyks dialogu nutraukti konfliktą, nusinešusį jau ne vieną tūkstantį gyvybių ir sukėlusį rimtą humanitarinę krizę, dėl kurios daugelis gyventojų atsidūrė prie bado slenksčio.
„Ką tik baigėme išvesti savo pajėgas tiek iš Amharos, tiek iš Afaro regionų“, – per tviterį pranešė Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo fronto (TPLF) atstovas Getachew Reda.
Mūšio lauko pozicijos keitėsi nuo spalio pabaigos: abi pusės skelbė apie didelius teritorinius laimėjimus, o sukilėliai kartą tvirtino, kad nuo sostinės Adis Abebos juos teskyrė 200 km atstumas.
Tačiau vėliau, praėjusį mėnesį, ministras pirmininkas Abiy Ahmedas – 2019 metų Nobelio taikos premijos laureatas – nuvyko į frontą, o valstybinė žiniasklaida pareiškė, jog vyriausybė atkovojo kelis svarbius miestus.
JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as nurodė, kad jei TPLF atsitraukimas būtų patvirtintas, „mums tai būtų sveikintina žinia“.
„Mes tą ragintume ir tikimės, kad tai atvertų duris platesnei diplomatijai“, – pridūrė N. Price'as.
Tuo metu A. Ahmedo atstovė Billene Seyoum atmetė sukilėlių pirmadienį padarytą pareiškimą kaip bandymą atitraukti dėmesį nuo savo karinių nesėkmių.
„Per pastarąsias kelias savaites TPLF patyrė didelių nuostolių, todėl, norėdami pateisinti pralaimėjimą, jie teigia, kad „strategiškai atsitraukia“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
„Amharos regione tebėra anklavų, kuriuose jų išlieka, taip pat kitų frontų, kur jie bando pradėti konfliktą“ – pridūrė premjero atstovė.
Jungtinių Tautų duomenimis, dėl kautynių antroje pagal gyventojų skaičių Afrikos valstybėje per 2 mln. žmonių teko palikti savo namus, o dar daugiau kaip 9 mln. reikalinga pagalba maistu.
Be to, iš Etiopijos gaunama pranešimų, kad visos konflikto šalys atsakingos už žudynes, masinį žaginimą ir kitus žiaurumus. JT Žmogaus teisių taryba praėjusią savaitę nurodė ištirti virtinę įtariamų pažeidimų, bet Adis Abeba tokį žingsnį pasmerkė.
Konflikto zonoje yra nutrūkę ryšiai, o žurnalistai turi ribotas galimybes ten apsilankyti, todėl sunku tikrinti pranešimus iš mūšio lauko.
„Erdvė dialogui“
Lapkritį suintensyvėjus kautynėms ir kilus nerimui, kad sukilėliai galėtų užpulti sostinę, susirūpinusios užsienio šalys paragino savo piliečius kuo greičiau palikti Etiopiją.
Nepaisant Afrikos Sąjungos vadovaujamų diplomatinių pastangų susitarti dėl paliaubų, akivaizdžių proveržio ženklų taip ir neatsirado.
Pirmadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryba surengė uždarą posėdį dėl Etiopijos, tačiau nieko konkretaus paskelbta nebuvo.
Susitikimą sušaukusi Airijos ambasadorė prie JT Geraldine Byrne Nason žurnalistams sakė, kad TPLF pasitraukimas suteikia „sveikintiną galimybę, kaip tikimės, sukurti politinę erdvę dialogui“.
Anksčiau sukilėliai atmetė kaip „visiškai pasmerktą žlugti“ vyriausybės reikalavimą, kad jie pasitrauktų iš Afaro ir Amharos, kad būtų galima pradėti derybas.
Tačiau TPLF lyderis Debretsionas Gebremichaelis sekmadienį datuotame laiške JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui ragino nedelsiant nutraukti karo veiksmus ir išreiškė viltį, kad sukilėlių atsitraukimas taps „ryžtinga taikos pradžia“.
Be to, Debretsionas Gebremichaelis paragino nustatyti neskraidymo zoną virš Tigrėjaus ir atidaryti oro ar sausumos koridorių humanitarinei pagalbai teikti, taip pat įvesti ginklų embargą Etiopijai bei kaimyninei Eritrėjai.
Jis taip pat paprašė Saugumo Tarybos pasirūpinti, kad iš vakarų Tigrėjaus būtų išvestos Amharos ir eritrėjiečių pajėgos.
Tiek amharai, tiek tigrajai pretenduoja į Tigrėjaus vakarinę dalį, nuo pat konflikto pradžios užimtą amharų pajėgų. Šiame rajone vyksta masinis gyventojų perkėlimas, dėl to JAV įspėjo apie etninio valymo pavojų.
Praėjusią savaitę žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ apkaltino Amharos pajėgas sistemingai sulaikant, kankinant ir marinant badu ginčijamame regione gyvenančius tigrajus civilius gyventojus.
Humanitarinė „apgultis“
Anksčiau TPLF lyderiai atsisakė trauktis iš Amharos ir Afaro regionų, nebent vyriausybė nutrauktų operacijas, kurias sukilėliai vadina Tigrėjaus humanitarine „apgultimi“.
Pagalbą teikiantys darbuotojai ne kartą skundėsi, kad į regioną, kur bado pavojuje, kaip manoma, atsidūrė apie 400 tūkst. žmonių, sunku patekti dėl nesaugumo ir biurokratinių kliūčių.
Spalį JT taip pat sustabdė humanitarinius skrydžius iš Adis Abebos į Tigrėjaus sostinę Mekelę dėl vyriausybinių pajėgų antskrydžių kampanijos regione. Šie reisai atsinaujino lapkritį.
A. Guterreso atstovas Farhanas Haqas per Niujorke surengtą spaudos konferenciją sakė, kad nelaisvėje tebėra 11 JT darbuotojų ir du išlaikytiniai, ragindamas juos paleisti.
Karas Etiopijoje prasidėjo 2020 metų lapkritį, kai Abiy Ahmedas nusiuntė karius į Tigrėjų nuversti TPLF – regiono valdančiąją partiją. Ši politinė jėga tris dešimtmečius dominavo šalies politikoje iki dabartinio premjero atėjimo į valdžią 2018 metais.
Abiy Ahmedas apkaltino partijai ištikimus kovotojus puolant kariuomenės stovyklas ir žadėjo pasiekti greitą karinę pergalę. Tačiau TPLF sukilėliai netikėtai persigrupavo ir iki birželio atkovojo didžiąją dalį Tigrėjaus, o paskui įžengė į Afarą ir Amharą.
