Šie jo žodžiai bene geriausiai išreiškia tarp frontą laikančių Ukrainos karių vyraujantį požiūrį į jau aštuntus metus Donbase vykstančio karo ateitį ir naujos, galbūt net visiškai atviros ir pilno masto Rusijos agresijos bangos pavojų.
Pasirengimas stoti į bet kokio masto kovą su priešu, žinoma, yra tai, ką ukrainiečiai pabrėžia bene dažniausiai. Tačiau kartu jie teigia puikiai suprantantys, jog bet kokia bravūra – kvaila ir pavojinga.
„Žinoma, kaip dažnai pabrėžiama ir pas mus, ir užsienyje, čia jiems čia tikrai nebūtų lengvas pasivaikščiojimas, greičiau – priešingai. Labai skaudėtų. Bet juk ir jėgos pranašumas yra jų pusėje – tiek kalbant apie jėgų santykį ore ar didelio nuotolio raketines sistemas ir artileriją. Taigi, švelniai tariant, ir mums būtų sunku“, – maždaug taip galima apibūdinti Nikolajaus ir kitų karių nuotaikas.
Kaip ir kiek pačiame fronte jaučiamas galimos naujos karo bangos alsavimas bei su ja šiuo metu susijusių globalinių geopolitinių įtampų bei žaidimų atgarsiai?
Beveik tyla, lyg prieš audrą
„Va, vėl išlindo. Na, greičiausiai, mano, kad mes nieko jam nedarysim. Gal ir taip, nors užversti ir galim“, – ironiškai kalba ukrainiečių karys, rodydamas į termovizoriaus ekraną, kuriame matyti šviesi šilumos dėmelė.
Tai – už kelių šimtų metrų esančiose Rusijos kontroliuojamų separatistų pozicijose į lauką landžiojantis jų kareivis.
Toks elgesys, nors ir viską gaubia aklina tamsa – išties mirtinai pavojingas. Juk snaiperiui ar jų grupei užtenka vos poros akimirkų, kad nukautų priešą, kuris iškišo viršugalvį ar galvą virš apkaso krašto. O čia – iš blyškių įtvirtinimų kontūrų išlenda į viršų visas, pasisukioja, paslankioja vietoje ir vėl dingsta.
Tačiau ukrainiečiai jo neliečia, teigdami, jog apskirtai šiuo metu stengiasi neatsakyti į bet kokius provokacinius Rusijos pajėgų veiksmus – žinoma, išskyrus atvirą ugnį tiesiai į jų pozicijas.
Taigi, po trumpo laiko separatistų kareivis dingsta ir vieninteliai judantys gyvi objektai termovizoriaus ekrane – tarp priešų pozicijų šmirinėjančios lapės bei kiškiai.
Tokie termovizoriai, kurie iš žemės paviršiaus virš gilių tranšėjų transliuoja vaizdą į giliai ugnies taškuose esančius ekranus – vos keli ilgame fronto ruože ir kariai juos labai brangina.
Nenuostabu – tai patikimiausia apsauga nuo priešo snaiperių, kurie kartais tiesiog neleidžia pakelti galvos virš žemės ir nuo paskutiniųjų paliaubų žlugimo praėjusių metų pradžioje jau nukovė dešimtis ukrainiečių karių.
Nors ukrainiečiai, žinoma, nelieka skolingi, tačiau būtent snaiperių ugnis – vienas iš pagrindinių žūčių šaltinių, nors fronte „dirba“ ir prieštankiniai pabūklai, minosvaidžiai, sunkioji artilerija. Pasak Ukrainos kariškių, akivaizdu, kad daugelis priešo snaiperių – Rusijos specialiųjų pajėgų kariai, atvykę „treniruotis“.
Taigi, taip termovizoriuje, kurio ekraną atidžiai stebi ugnies taške budintis karys, atrodo naktis šiomis dienomis Donbaso fronte, 30-osios, Konstantino Ostrogiškio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų brigados pozicijose Donecko srityje.
Šiuo metu padėtis visoje fronto linijoje – kone visiškai rami, ypač – palyginus su tuo, kas čia vyko dar maždaug prieš mėnesį.
Pavyzdžiui, tose 30-osios brigados pozicijose, kuriose lankėsi lrytas.lt korespondentas, praėjusių metų pabaigoje lankėsi ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak kuopos, kuri čia įsitvirtinusi, vado, pora dienų prieš šalies vadovo apsilankymą, toji vieta buvo apšaudyta iš minosvaidžių, minos krito kone tiesiai į įtvirtinimų teritoriją.
Žinoma, ir dabar per parą įvyksta keletas ukrainiečių pozicijų apšaudymų skirtingais ginklais, kartais net nusinešančių kario ar poros gyvybę, tačiau ugnies intensyvumas – smarkiai mažesnis.
Tiesa, lrytas.lt korespondentui vos atvykus į batalioną, jo vadovybė sakė, kad visiškai neseniai, tiesiog viduryje dienos, Rusijos hibridinės pajėgos šaudė į ukrainiečių pozicijas sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Tačiau tai – tik pavieniai provokaciniai veiksmai, o ir į ukrainiečių atsakomąją ar preventyvią ugnį priešas atsako ne itin aktyviai.
Tokia pati padėtis – ir šiomis dienomis. „Pavieniai šūviai ar apšaudymai iš anos pusės, galima sakyti, pastovūs ir provokuojantys, kad mes atidengtume ugnį. Jų užduotis yra destabilizuoti situaciją, kad būtų nuolatinė ugnis, šaudymas ir kuo labiau chaotiškas, tuo geriau. Jie nori, kad šaudytų visa pirmoji linija. Na, o artilerija šiomis dienomis nedirbo“, – lrytas.lt sakė vieno iš brigados batalionų vadas.
Mygtukai – Kremliuje
Viena iš sąlyginės ramybės fronte priežasčių – priartėjus stačiatikių Kalėdoms sudarytos naujos, eilinės „paliaubos“.
Tačiau dar tikėtinesnė priežastis – kaip tik po Naujųjų prasidėjusios Rusijos, JAV bei NATO „derybos“, Kremliui švaistantis įvairiausiais ultimatumais, iš kurių bene svarbiausias – suteikti jam „garantijas“, kad Ukraina niekuomet nebus priimta į NATO.
Tačiau už šio ir kitų, dar įžūlesnių ultimatumų, kurių neįgyvendinamumas akivaizdus ir pačiai Rusijai, greičiausiai slypi pagrindinis tikslas – taip prigąsdinti bent dalį pagrindinių Vakarų sostinių, kad šios imtų vėl spausti Kijevą dėl vadinamųjų Minsko susitarimų.
Rusija žūtbūt siekia, kad Kijevas tuos susitarimus įgyvendintų besąlygiškai ir būtent pagal jos interpretaciją – „amnestuotų“ Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ armijas, leistų ten surengti „vietos rinkimus“ ir užgrobtoms bei Rusijos absoliučiai kontroliuojamoms bei de facto į ja integruotoms teritorijoms suteiktų „specialią autonomiją“ Ukrainos konstitucijoje.
Tai, kad Kijevo viršūnės to nei nori, nei, pagaliau, gali padaryti, pastaruoju metu tapo aišku galutinai. Todėl Maskva ir griebėsi tokių demaršų, kaip grasinimai atvira invazija į Ukrainą, ultimatumai visiems Vakarams, raginimai pagaliau susitarti dėl „įtakos zonų“ ne tik posvietinėje erdvėje, bet ir visame pasaulyje pasidalijimo.
O kol ne tik Vašingtono administracija, bet ir NATO vadovybė bei didžiųjų Europos valstybių – Vokietijos bei Prancūzijos – sostinės, nors ir atmetančios visus ultimatumus, vis dėlto mėgina žaisti „diplomatinį procesą“, Rusijai itin intensyvi ugnis Donbase, žinoma, nereikalinga.
Dar viena galima ramesnės padėties fronte priežastis – staiga sprogusi padėtis Kazachstane. Bent taip mano ir ukrainiečių kariai, kurie itin aktyviai domėjosi, kaip vyko šalį užplūdę neramumai, kuriuos tenykštis režimas turėjo slopinti ginklu ir net kviestis į pagalbą Rusijos pajėgas.
Pasak ukrainiečių, kazachų „apačių“ sukilimas bus galutinai nuslopintas, Rusija įgys dar daugiau įtakos šiai šaliai, tačiau Kremlius pastoviai balansuos ant rizikos iššaukti ginkluotą kovą prieš save.
„Taigi, kol jie dabar ten sprendžia, kaip viską išsrėbti ir sutvarkyti, greičiausiai, jiems nelabai mes galvoje. Bet kokiu atveju, kuo plačiau rusai turi išsižergti, tuo mums geriau“, – maždaug taip galima apibūdinti Kazachstano padėties vertinimą Ukrainos fronte.
Lemiama kova – neišvengiama?
O kaip fronte vertinama Rusijos atviros ir plataus masto agresijos tikimybė?
Pirmiausia, tiek eiliniai kariai, tiek vadai daug kalba apie pačią Ukrainą, kurios vidaus padėtis dažnai balansuoja ant visiško chaoso ribos. Pasak karių, būtent šalies susitelkimas ir atsparumas – faktorius, į kurį Rusija itin žiūri, planuodama galimą lemiamos agresijos bangą.
Antras faktorius – Vakarų pasiryžimas išties įvykdyti grasinimus griebtis tokių sankcijų prieš Rusiją, prieš kurias ligšiolinės pasirodytų tik žiedeliais. Tačiau, pasak karių, logiškiausia ir geriausia būtų, jei Vakarai jau dabar plėstų sankcijas ir spaudimą Kremliaus režimui ir visai Rusijos ekonomikai vien už tai, kad ji nesitraukia iš Donbaso.
Pasak karių, būtent todėl, kad tokios Vakarų politikos nėra ir skatina Rusiją manyti, kad tokio atsako nebūtų net ir jos naujo, atviro puolimo atveju.
To puolimo scenarijus ukrainiečiams atrodo iš esmės taip pat, kaip ir daugeliui tų, kurie stebi padėtį iš išorės – Rusijos pajėgos puola šalį pirmiausia iš okupuotos Donbaso pusės bei iš šiaurės ir pietų, o taip pat ne tik sausuma, bet ir iš oro bei jūros.
„Kodėl Rusija taip stengiasi visiškai perimti Azovo jūros kontrolę, siekdamas ją paversti savo vidaus ežeru? Viena pagrindinių priežasčių, žinoma, yra noras kuo labiau pakenkti Ukrainai ekonomiškai, sekinti Mariupolį ir visą pietinį regioną.
Tačiau, aš manau, dar svarbesnis tikslas – tam, kad Rusijos karo laivai nekliudomai ir iš kuo arčiau savo raketinėmis sistemomis galėtų pasiekti kuo toliau į visą Ukrainos teritoriją, kurioje jie tomis sistemomis ir naikintų kritinės infrastruktūros objektus, karinės logistikos ir vadovavimo infrastruktūrą“, – dėsto 30-osios brigados karininkas Nikolajus.
Lygiai tokio paties tikslo – pirmiausia dezorganizuoti Ukrainos pajėgas Donbase, sunaikinant jos logistikos ir vadovavimo sistemą – esą Rusija siektų ir karinės aviacijos pagalba. Pasak Ukrainos karininko, nors ir jo šalies karinės oro pajėgos ir priešlėktuvinės gynybos sistema pastaruoju metu yra ženkliai sustiprėję, Rusija vis viena dominuotų ore.
„O ką reiškia, kad palei mūsų sienas yra „tik“ apie 100 tūkst. jų sausumos pajėgų? Na, taip, viena vertus, šitiek išties gerokai per mažai išties sėkmingam ir sklandžiam plataus masto puolimui. Bet ar jo priešui tikrai reikia?
Juk jie gali planuoti vadinamąjį „gilų pjūvį“, kai iš oro ir didelio nuotolio raketinėmis sistemomis remiamos pajėgos keliose vietose „perpjauna“ mūsų pajėgas ir jas suskaldo, sukelia sumaištį ir dezorganizaciją. Toks scenarijus man neatrodo neįmanomas“, – sako Nikolajus.
Jis ir kiti kariai, žinoma, primena, kad už jų nugarų – ir keli šimtai tūkstančių tų, kurie jau perėjo per karo girnas ir, nors grįžo į taikų gyvenimą, tačiau naujo priešo antpuolio atveju vėl paimtų ginklą. Taip pat – teritorinės gynybos rezervas, kuris šiuo metu mobilizuojamas ir treniruojamas visoje šalyje.
Vis dėlto, pasak karių, tokio susidūrimo padariniai būtų katastrofiški abejoms pusėms – tiek Rusijos, tiek Ukrainos.
Tačiau, pasak Ukrainos karių, svarbiausia – net ne tai, ar Rusija puls artimiausiu metu, ar ne, o tai, kad toks susidūrimas esą yra iš esmės neišvengiamas.
„Jie tiesiog negali taip palikti reikalo, kaip yra dabar. Jiems reikia ir naujo karo apskritai, ir vis dėlto pabaigti su mumis. O ir mes, iš savo pusės, juk negalime imti ir išskirstyti. Žodžiu, pernelyg mes čia vieni su kitais sukibę, kad viskas tęstųsi be galo ir tiesiog baigtųsi“, – taip galima apibūdinti daugelio Ukrainos karių požiūrį į ateitį.
Beje, iš esmės taip pat Rusijos atviros karinės agresijos scenarijų vertina ir Ukrainos gynybos ministerijos analitikai, kurie taip pat teigia, jog Rusija bet kokiu atveju rengiasi „blickrigui“ prieš Ukrainą, o visas geopolitinis triukšmas – tik to pasirengimo fonas ir priedanga.
„Rusijos daliniai šiuo metu ruošiasi karui akivaizdžiai ne prieš NATO šalis, „urbanizuotos aplinkos“ situacijoje bei miestuose ir veikimui tarp civilių gyventojų, itin mobilių autonominių mišrių vienetų pajėgomis su aviacijos ir karinio jūrų laivyno ugnimi“, – taip Rusijos ginkluotųjų pajėgų manevrų ir pasirengimų pagrindinį tikslą įvardija ministerijos specialistai vienoje iš analizių, su kuria susipažino portalas lrytas.lt.
