2021 m. žiemą Rusija aneksuotame Kryme ir prie sienos su Ukraina taip pat buvo sutelkusi tūkstančius karių, sunkiosios karinės technikos, karinių laivų ir lėktuvų. Šios pajėgos ten buvo laikomos kelias savaites, kurstydamos nuogąstavimus dėl galimo įsiveržimo į Ukrainą. Tąsyk pagrįstai buvo kalbėta apie tai, kad, demonstruodamas karinius raumenis, Kremlius siekė nukreipti visuomenės dėmesį nuo aštrėjančių vidaus problemų ir susidorojimo su politiniais oponentais, artėjant Valstybės Dūmos rinkimams.
Aptariant šiandieninę situaciją, artimiausiu metu rinkimų Rusijoje nenusimato, o ir pernai rudenį vykę Valstybės Dūmos rinkimai, kuriuos tvirtai laimėjo Kremliaus partija „Vieningoji Rusija“, patvirtino, kad V. Putinas tebekontroliuoja politinę situaciją šalyje.
Tad kyla visiškai natūralus ir savalaikis klausimas – kodėl V. Putinas pasiryžo dar vienam kariniam spektakliui?
Tikėtina, kad atsakymo į šį klausimą reikėtų ieškoti Rusijos režimo viduje. Tą iškalbingai patvirtina kelios viena su kita susijusios aplinkybės.
Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad praeityje V. Putinas niekada nesivėlė į jokias karines avantiūras, kurios potencialiai galėtų pasibaigti nesėkme. Pavyzdžiui, aneksuodama Krymo pusiasalį, Maskva veikė slapta, naudojosi netikėtumo ir slaptumo momentais. Negana to, dažniausiai Kremliaus šeimininkas kariauja svetimomis rankomis – tą jis puikiai pademonstravo, pavyzdžiui, Donbase. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, galima teigti, kad V. Putinas nenori plataus karinio konflikto su Ukraina. Tačiau ko tuomet jis iš tiesų nori?
V. Putinas valdžioje jau taip ilgai, kad Rusijos lyderio atotrūkis nuo realybės neturėtų pernelyg stebinti. Susitikimai su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais ir netgi ištikimais režimo pareigūnais prie ilgo stalo, baiminantis COVID–19, verčia rimtai galvoti apie Rusijos prezidento psichologinę būseną. Įtampą Kremliuje atskleidžia ir pastarojo meto įvykiai Rusijoje. Vasario mėnesio pradžioje Sibiro karinis teismas skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę 16-mečiui Nikitai Uvarovui už tariamus planus susprogdinti virtualų Rusijos federalinės saugumo tarnybos pastatą kompiuteriniame žaidime. Tai tik vienas pavyzdžių, rodantis, kad Rusijos režimas pastaruoju metu stipriai represyvėja. O žinant, kokį menką poveikį režimo radikalėjimui Rusijoje daro visuomenės spaudimas, noromis nenoromis peršasi išvada, kad pastarieji įvykiai Rusijoje – procesų režimo viduje ženklas.
Kad būtų aišku, reikia dar kartą pakartoti akivaizdų dalyką – , jog Rusijos režimo atstovai yra akivaizdžiai susisaistę su Vakarais. Ne paslaptis, kad dalis jų ne tik laiko pinigus Vakarų valstybių bankų sąskaitose ir / ar yra įsigiję nekilnojamojo ar kitokio turto Vakaruose. Būtent Vakaruose studijuoja ir gyvena Rusijos režimo veikėjų atžalos.
V. Putinas tą puikiai žino. Negalėdamas staiga pakeisti valstybės režimo, net jei juo ir nebepasitiki, V. Putinas nutarė išbandyti režimo narius. Kitaip sakant, nusprendė pasižiūrėti, kuriais režimo pareigūnais dar galima pasitikėti. Ir tą jis padarė stipriai užaštrindamas santykius su Vakarais.
Susiję straipsniai
Stebėdamas, kurie režimo pareigūnai eis su juo iki galo, o kurie, vedini savų finansinių arba kitokio pobūdžio interesų, išsigąs galimų sankcijų jiems bei paragins Rusijos lyderį nusileisti dėl Ukrainos, V. Putinas galimai išbandė režimo lojalumą.
Surežisuotas spektaklis Maskvoje, kai aukščiausi režimo pareigūnai turėjo vienas po kito viešai deklaruoti, palaiko jie V. Putino planą dėl vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų nepriklausomybių paskelbimo, tik patvirtina tokią versiją. Juk kiekvienas, parėmęs V. Putino planą, faktiškai tapo ir jo bendrininku.
Ar ši versija paaiškina tikrąsias Kremliaus lyderio užmačias – atviras klausimas. Lygiai toks pat atviras klausimas, kaip toliau klostysis įvykiai? Gali būti, kad vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų pripažinimas nepriklausomomis yra V. Putino atsitraukimo planas. Akivaizdu, kad kilusios įtampos sumažinimui nepakaktų tik gausių Rusijos karinių pajėgų atitraukimo nuo Ukrainos sienų. Ar toks iš pradžių ir buvo V. Putino planas, ar tai yra improvizacija, kol kas vis dar sunku pasakyti.