JAV žvalgyba nustatė, kad V.Putino nusivylimas jo karinių pajėgų problemomis Ukrainoje vis labiau didėja, ir jis gali matyti vienintelę išeitį – padvigubinti smurtą, NBC News sakė šiuo klausimu informuoti esami ir buvę JAV pareigūnai.
Rusijos ekonomikai svyruojant dėl precedento neturinčių pasaulinių sankcijų, o jos tariamai pranašesnėms karinėms pajėgoms užstrigus Ukrainoje, V.Putinas lieja pyktį ant pavaldinių, nors iš dalies būdamas izoliavęsis nuo Kremliaus, esą, dėl koronaviruso pavojaus, teigia šaltiniai.
„Akivaizdu, kad jam buvo visiškai netikėtas Ukrainos pasipriešinimo mastas, – sakė Žvalgybos komiteto pirmininkas senatorius Markas Warneris. – Jis izoliavo pats save. Jis beveik nebūna Kremliuje. Jis gauna vis mažiau ir mažiau duomenų, ir tie duomenys yra iš pataikūnų.
Aš nerimauju, kad jis buvo įspraustas į kampą. Nerimauju, kad nebėra aiškaus būdo, kaip iš tos padėties išeiti“.
Vakarų žvalgybos šiuo metu gerai mato V.Putiną ir atidžiai stebi jo veiksmus, ar neatsiranda kokių nors reikšmingų elgesio pokyčių. Keturi JAV pareigūnai teigė, kad nėra žvalgybos duomenų, rodančių, kad jis būtų psichiškai nestabilus, bet jis elgiasi kitaip nei anksčiau.
JAV turi patikimų žvalgybos žinių, kad V.Putinas yra nusivylęs ir nukreipia neįprastus pykčio protrūkius į žmones savo vidiniame rate dėl karinės kampanijos būklės ir pasaulinio jo veiksmų pasmerkimo.
Pasak šaltinių, tai neįprasta, nes V.Putinas buvęs KGB pareigūnas, paprastai tramdo emocijas.
„Jis nebėra tas pats šaltakraujis, įžvalgus diktatorius, koks buvo 2008 m.“, – sakė buvęs CŽV direktorius Johnas Brennanas.
Vakarų diplomatas sakė, kad V.Putinas atrodo vis labiau izoliuotas ir klaidingai informuotas.
„Didžiausią rūpestį kelia tai, kokią informaciją jis gauna ir koks jis yra izoliuotas. Izoliacija kelia iš tiesų didelį rūpestį, – sakė diplomatas. – Mes nemanome, kad jis realiai supranta, kas vyksta“.
Senatorius Marco Rubio „Twitter“ rašė, kad „senasis Putinas buvo šaltakraujis, bet apsiskaičiuojantis žudikas. Šis naujasis Putinas yra dar pavojingesnis.“
M.Warneris, kuris, kaip ir M.Rubio, gauna specialius CŽV instruktažus, teigė, kad tebėra susirūpinęs dėl didžiulės kibernetinės atakos prieš Ukrainą, kurios rusai kol kas nenorėjo ar negalėjo padaryti.
„Pavojus, – „Twitter“ parašė M.Rubio. – Putino legitimumas grįstas stipraus lyderio, kuris atstatė Rusiją kaip supergalybę po 90-ųjų nelaimių, įvaizdžiu. Dabar ekonomika žlugo, kariuomenė pažeminta, o jo vienintelės priemonės atstatyti galios balansą su Vakarais yra kibernetinės atakos ir branduoliniai ginklai“.
Remdamasis paviešinta tikslia žvalgybos informacija, numatančia Putino žingsnius prieš invaziją, J.Brennanas sakė manantis, kad JAV ir Vakarų žvalgybos agentūros gerai išmano jo sprendimų priėmimo procesus.
„Tai buvo blogas, labai blogas V.Putino apsiskaičiavimas, – sakė J.Brennanas. – Jis niekada anksčiau nebuvo susidūręs su kuo nors panašaus. Esu tikras, kad jis rėkia ant savo patarėjų, ministrų ir kitų – čia gali įsisukti emocinė spiralė. Jam po akių mėlynės, kraujuojanti nosis, jis gavo smūgių seriją. Jis suluošintas mūšio lauke ir finansų fronte, ir neturi gerų pasirinkimų“.
Neskaitant smarkaus Ukrainos Charkovo miesto bombardavimo, Rusijos pajėgos iki šiol nepanaudojo tokios koncentruotos artilerijos ir bombardavimo kampanijos, kokią naudojo ankstesniuose kariniuose veiksmuose, sakė ekspertų centro CNA analitikas Michaelas Kofmanas. Rusijos kariuomenė yra „visų pirma artilerijos armija, ir ji kol kas šiame kare panaudojo tik dalį savo turimų pajėgumų“..
„Deja, manau, kad blogiausia dar laukia, o šis karas gali tapti daug bjauresnis“, – sakė jis.
Condoleezza Rice, ne kartą susitikusi su V.Putinu, būdama prezidento George'o W. Busho administracijos valstybės sekretore, sekmadienį „Fox News“ sakė, kad ji taip pat mato kitokį Putiną.
Jis visada buvo „apskaičiuojantis ir šaltas“ buvęs KGB darbuotojas, o šiuo metu, pasak jos, „atrodo nestabilus“.
„Jo istorijos traktavimas tampa vis labiau klaidinantis, – sakė ji. – Jam visada buvo būdingas tam tikras aukos sindromas vertinant tai, kas jiems nutiko, bet dabar prieita prie Lenino kaltinimo už tai, kad įkūrė Kijevą Ukrainoje. Taigi, jis degradavo į kažką, ko aš asmeniškai anksčiau dar nemačiau“.
Pasak senatorės Jeanne Shaheen, „baisūs Putino apsiskaičiavimai kainuos jam žudančią kainą“. Jis „tapo politiniu atstumtuoju tiems, kurie, kaip jis kvailai tikėjosi, parems jo niekieno neišprovokuotą, iš anksto apgalvotą invazija į Ukrainą“.
Penktąją savo invazijos dieną Rusijos kariuomenė vis dar nesugebėjo pasiekti šalies oro kontrolės, Ukrainos kariuomenė vis dar turi reikšmingų oro ir raketinės gynybos sistemų, kurios yra veikiančios ir jiems prieinamos. Tai nustebino daugelį analitikų, kurie manė, kad rusai gali greitai sutriuškinti pasenusias Ukrainos oro gynybos sistemas.
Tačiau Rusijos pastangas apsunkino daugybė Ukrainos sukauptų nešiojamų oro gynybos raketų, įskaitant iš Baltijos šalių pergabentas nuo pečių šaunamas raketas „Stinger“.
Pirmadienį gautas ne vienas pranešimas, kad Ukraina naudojo savo turkiškų bepiločių orlaivių komplektą, kad sunaikintų Rusijos transporto priemones ant žemės. Mažus dronus, galinčius sklandyti virš taikinių ir smogti į juos raketomis, Azerbaidžanas 2020 m. panaudojo niokojančiam poveikiui konflikte su Armėnija.
Rusijos įsibrovėliams sunku išlaikyti degalų ir kitas atsargas, ir tai viena iš priežasčių, kodėl jiems nesisekė užimti Kijevą.
Putinas labai neįvertino Ukrainos ryžto ir nesitikėjo vieningo, griežto Vakarų atsako, sakė buvęs ambasadorius Rusijoje, 2012–2016 m. buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Aleksandras Vershbowas.
„Tai ne nesėkminga invazija, bet tikrai klibanti“, – sakė jis.
Rusijos pajėgoms stengiantis veržtis gilyn į Ukrainą ir sutinkant ryžtingą pasipriešinimą, o kartu Rusijos ekonomikai patiriant precedento neturintį tarptautinį spaudimą, visos V.Putino galimybės yra nepatrauklios ir rizikingos, sakė ekspertai ir buvę JAV pareigūnai.
V.Putinas gali įsakyti savo kariškiams naudoti brutalią jėgą, kad užimtų Kijevą ir kitus miestus beatodairiškai bombarduodami ir apšaudydami civilių teritorijas. Taip Rusija elgėsi per antskydžius Sirijoje, kuomet rėmė Irano remiamus kovotojus ir Sirijos režimo karius, ir Antrajame Čečėnijos kare 1999-2000 m.
Čečėnijoje keli tūkstančiai civilių žuvo Rusijos kariams apsupus sostinę Grozną. Žmogaus teisių gynėjai apkaltino Rusiją karo nusikaltimais ir civilių atakavimą tiek Sirijoje, tiek Čečėnijoje.
Kai 2000 m. V. Putinas kandidatavo į prezidentus, jis pasisakė už karą Čečėnijoje, vaizduodamas save kaip lyderį, galintį atkurti tvarką ir numalšinti neramumus.
„Kitas etapas gali būti išdegintos žemės taktika, kurią matėme Čečėnijoje ir Sirijoje, o tai reikštų daug daugiau mirčių ir destrukcijos, – sakė A.Vershbowas. – Nemanau, kad jie dėl šito turi daug skrupulų“.
Pirmadienį M.Rubio „Twitter“ parašė, kad „daugėja ženklų, jog Putinas įsakė viduramžišką Kijevo apgultį“, kuri apimtų maisto, degalų ir elektros tiekimo sustabdymą.
„Turime pradėti galvoti, ką galime ir norime daryti, kad užkirstume kelią tokiam barbariškam nusikaltimui“, – pridūrė jis.
