Net itin atsargios politikos Rusijos atžvilgiu šalininkė Vokietija pasikeitė per dieną – anksčiau ir pati nesutikusi siųsti ginkluotės Ukrainai, ir draudusi kitoms šalims jos gamybos ginklus gabenti į karo zoną, paskelbė, kad Kijevui pateiks 1000 prieštankinių vienetų ir 500 priešlėktuvinės gynybos „Stinger“ raketų įtaisų.
Jau nuščiuvo ir visi didžiausi V.Putino užtarėjai Europoje. Čekijos prezidentas M.Zemanas drįso pavadinti jį lunatiku ir pasiūlė atjungti Rusiją nuo SWIFT sistemos. Agresiją pasmerkė ir Vengrijos premjeras V.Orbanas, nors dar atsisako praleisti per savo šalį ukrainiečiams siunčiamus ginklus.
Net Rusijos pilietybę priėmęs garsus prancūzų aktorius J.Depardieu, didžiavęsis draugyste su V.Putinu, paragino savo draugą nutraukti brolžudišką karą.
Matyt, V.Putino gerbėjams tokio atviro Ukrainos užpuolimo jau buvo per daug, kad jie ryžtųsi teisinti agresorių, nors aišku, kad Vakarų pasipiktinimas neprivers Kremliaus sustabdyti puolimo. Tai gali padaryti tik ukrainiečiai ginklu gindami savo šalį.
Užfiksuota: Ukrainos civiliai pamaitino rusų karį ir paskambino jo motinai – vyras apsipylė ašaromis
Vis dėlto V.Putinas greičiausiai nesitikėjo nei tokio smarkaus Ukrainos pasipriešinimo, nei šįkart išties skaudžių ir plačių sankcijų.
Juk net Japonija, dėl savo geopolitinio pažeidžiamumo ir įtemptų santykių su Kinija paprastai vengianti konfliktuoti su Rusija, nepaisant nuo jos atplėštų Kurilų salų, vieningai su Vakarais paskelbė sankcijas Maskvai.
Rusams užsivėrė visa oro erdvė į Vakarus. Civilizuoto pasaulio ryšiai su Rusija taip smarkiai apkapojami, kad pagal izoliavimo mastą ši valstybė tampa panaši į Šiaurės Korėją, Venesuelą, Iraną.
Rusija jau patyrė stiprų ekonominį smūgį – neregėtai nuvertėjo rublis, smuko rusų bendrovių akcijos. Vakarams įšaldžius šios šalies Centrinio banko operacijas suvaržytos ir jo galimybės stabilizuoti finansinę padėtį.
Prekyba su Rusija stoja, išskyrus energetikos išteklių ir kitų žaliavų tiekimą, o tai vis labiau žlugdys visą šalies ekonomiką.
Neišvengiamai turės būti slopinamas ir didžiausią pelną Rusijai garantuojantis dujų, naftos, elektros eksportas į Vakarų šalis. Daugiau kaip 10 mlrd. dolerių kainavęs „Nord Stream 2“ dujotiekis užmarinuotas ilgiems metams, gal ir amžiams.
Tiesa, į pernelyg didelę priklausomybę nuo Rusijos energinių žaliavų įkliuvusi ES negali akimoju nukirsti viso kuro tiekimo. Tai laikoma svarbiausia priežastimi, kodėl nuo SWIFT sistemos iki šiol atkirsti tik keli didieji rusų bankai, bet ne visos šios šalies finansinės institucijos – reikalingi atsiskaitymo kanalai už dujas ir naftą.
Šiaip ar kitaip, pinigų srautai iš Vakarų į Rusiją dabar nuolat mažės, kol galiausiai visai nutrūks, jei Kremlius neatsitokės ir nepasitrauks iš Ukrainos, o bent artimiausiais mėnesiais vargu ar to galima tikėtis.
Maskvai gali telikti kliautis Pekino pagalba, bet kinai, žinant jų per šimtmečius išsiugdytą požiūrį į užsieniečius, paisys vien savo interesų ir pasistengs, pasinaudoję Rusijos ekonominiu pažeidžiamumu, išspausti kuo daugiau naudos sau.
Ar prastėjanti ekonominė padėtis, smunkantis gyvenimo lygis privers rusus priešintis V.Putino valdžiai?
Negalima nematyti, kad, nepaisant represijų, nuslopintos opozicijos, didžiuosiuose Rusijos miestuose buvo protestuojama prieš karą, protesto akcijos nesiliauna iki šiol, tik jose dalyvauja ne tūkstančiai žmonių.
Visuomenės nuomonės tyrimai, kuriais negalima tvirtai pasitikėti, rodo, kad dar maždaug 70 proc. rusų pritaria karui Ukrainoje – pasidavę Kremliaus propagandai jie mano, kad tai bus tik trumpalaikė karinė akcija prieš tariamus ukrainiečių nacistus. Užsitęsus karui ir didėjant Rusijos nuostoliams žmonių nuotaikos turėtų keistis.
Nepasitenkinimas ir šiandien vis akivaizdžiau sklinda iš rusų elito sluoksnių – menininkų, mokslininkų, verslininkų. Didieji miestai, pirmiausia Maskva ir Sankt Peterburgas, tradiciškai daug mažiau lojalūs valdžiai nei informaciją vien iš Kremliaus kontroliuojamų televizijos kanalų semianti provincija.
Todėl daug įtakos Rusijos visuomenės nuotaikoms turėtų daryti kultūros, sporto, turizmo, visuomeninių ryšių su Vakarais nutraukimas.
Rusai šiandien jau negali išskristi nė į vieną Vakarų šalį, jų futbolo, ledo ritulio, krepšinio rinktinės ir klubai vejami iš visų tarptautinių varžybų, JAV kino studijos stabdo naujų filmų rodymą.
Susiję straipsniai
Kiekvienam rusui teks įsisąmoninti, kad visas pasaulis pasipiktinęs Rusijos agresija Ukrainoje ir atgręžė nugarą, kad jie galės vykti poilsiauti nebent į Egiptą, stebės vien nacionalinio lygio sporto varžybas ir žiūrės tik rusiškus, gal dar kinų gamybos filmus.
Regis, bet kurioje demokratinėje šalyje tokia padėtis reikštų politinės valdžios krachą ir pasitraukimą.
Tačiau Rusijoje viskas kitaip. Sunku prognozuoti, kaip gali pasielgti į kampą įvarytas V.Putinas, jau kalbantis apie branduolinio ginklo panaudojimą.
Todėl Vakarai, padėdami kiek tik gali Ukrainai, privalo būti labai budrūs, pasilaikyti tolesnio spaudimo priemonių arsenalą, bet kartu vengti tiesioginio karinio susidūrimo su Rusija.