JAV prezidentas Joe Bidenas per virtinę ketvirtadienio viršūnių susitikimų Briuselyje sieks stiprinti vienybę ir griežtinti sankcijas Maskvai, Vakarams reaguojant į Kremliaus bandymą pakeisti po Šaltojo karo nusistovėjusią pusiausvyrą.
„Vladimiras Putinas jau peržengė raudoną liniją į barbariškumą“, – sakė britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, NATO lyderiams atvykus į susitikimą.
„Kuo griežtesnės mūsų sankcijos, kuo stipriau suveržti mūsų ekonominiai gniaužtuvai aplink Putino režimą, kuo daugiau galime padaryti, kad padėtume ukrainiečiams, tuo greičiau, galvoju, šis dalykas gali pasibaigti“, – sakė jis.
Estijos premjerė Kaja Kallas paragino 30 valstybių Aljansą „padvigubinti pastangas“ stabdant Kremliaus agresiją prieš kaimyninę provakarietišką Ukrainą.
„Putinas negali laimėti šio karo, – sakė ji. – Turime sustabdyti šį karo nusikaltėlį.“
NATO nepriklausančios Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, norintis įtikinti Vakarus griežčiau reaguoti į Rusijos invaziją, vaizdo ryšiu lyderių turi paprašyti daugiau ginklų ir didesnio įsitraukimo.
„Laukiame prasmingų žingsnių. Iš NATO, iš Europos Sąjungos ir iš G-7 (Didžiojo septyneto)“, – sakė V. Zelenskis prieš visų šių trijų organizacijų ketvirtadienio viršūnių susitikimus Briuselyje.
„Per šiuos tris viršūnių susitikimus pamatysime, kas yra draugas, kas yra partneris, o kas išdavė mus dėl pinigų. Gyvybes galima apginti tik susivienijus“, – sakė jis.
NATO lyderiai žada didinti ginklų tiekimą Ukrainai ir aprūpinti apsauga nuo cheminės ir branduolinės grėsmių iš Rusijos.
„Esame pasiryžę toliau primesti kainą Rusijai, kad būtų užbaigtas šis brutalus karas“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
Tačiau Aljansas atmeta Kijevo prašymus nustatyti neskraidymo zoną ir taip padėti sustabdyti Rusijos puolimą, nes baiminasi, kad gali būti įtrauktas į visapusišką konfliktą su Maskva.
„Turime atsakomybę užtikrinti, kad šis konfliktas neišplistų už Ukrainos ribų... Tai sukeltų dar daugiau kančių, dar daugiau mirčių, dar daugiau naikinimo“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Didelė klaida“
Jis pareiškė, kad V. Putinas lygiai prieš mėnesį įsiverždamas į Ukrainą padarė „didelę klaidą“.
„Prezidentas Putinas padarė didelę klaidą – pradėjo karą su nepriklausoma suverenia valstybe. Jis neįvertino Ukrainos žmonių stiprybės, Ukrainos žmonių drąsos ir jos ginkluotųjų pajėgų“, – prieš viršūnių susitikimą Briuselyje sakė J. Stoltenbergas.
Ukrainos pasipriešinimas yra sustabdęs Maskvos karinį puolimą.
Pasak J. Stoltenbergo, JAV vadovaujamo karinio aljanso lyderiai tarsis dėl „būtinybės perkrauti mūsų atgrasymą ir gynybą ilgesniuoju periodu“, pradėdami nuo susitarimo dislokuoti naujų pajėgumų rytinėse narėse Rumunijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą NATO jau nusiuntė į savo rytinį flangą dešimtis tūkstančių karių, siekdama apsisaugoti nuo bet kokio galimo konflikto išplitimo į Aljanso šalis.
J. Bidenas prieš išvykdamas į Europą perspėjo dėl „realios grėsmės“, kad Kremlius gali panaudoti Ukrainoje cheminius ginklus.
J. Stoltenbergas žurnalistams sakė, kad „bet koks cheminių ginklų panaudojimas iš esmės pakeistų konflikto pobūdį“.
„Tai bus akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas ir sukels plačių bei sunkių pasekmių“, – pridūrė jis.
Lyderiai atsisakė pateikti detalių apie galimą NATO reakciją, jei Maskva panaudotų prieš Ukrainą cheminius ginklus.
„Aš asmeniškai nemanau, kad Rusijos kariuomenė pati panaudos cheminius ar biologinius ginklus tyčia, dėl taktinių pasiekimų, nes tai būtų... labai neišmintinga, šūvis sau į kelį“, – sakė Slovėnijos vyriausybės vadovas Janezas Janša.
NATO sąjungininkės taip pat turi spausti Kiniją atsisakyti pozicijos „politiškai remti“ Rusiją, tvyrant nuogąstavimams, kad Pekinas galėtų pradėti tiekti Maskvai sunkiąją ginkluotę.
„Mano nuomone, žinutės Kinijai labai, labai aiškios: prašom laikytis santūriai... Iki šiol Kinija taip ir darė“, – sakė Belgijos ministras pirmininkas Alexanderas De Croo.
