Dažnai buvo galima ne tik Lietuvos žiniasklaidoje išgirsti ar perskaityti, kad apibendrintai vadinamos sočiai gyvenančios Vakarų visuomenės instinktyviai kratosi žinių, savaime suprantama, ir įvykių, galinčių pažeisti gerovę, kartu leidžiant suprasti Vakarų valstybių vadovams laikytis kuo atokiau nuo pavojaus. Iš esmės NATO ir ES taip ir elgiasi. Bent jau viešais pareiškimais.
Kol kas nelengva suprasti, kas vyksta ES ir to paties civilizacinio rato visuomenių galvose regint priartėjusią karo grėsmę prie jos sienų, bet išankstinės nuotaikų apžvalgos rodo, kad reakcija skirtingose valstybėse yra skirtinga.
Pasaulyje jau skubiai atliekamos gyventojų apklausos apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ir kokia turėtų būti valstybių reakcija. Įdomią medžiagą šiomis temomis pateikia ispanų laikraštis „El Mundo“ (kovo 18 d.) A.Carvajalo straipsnyje „Ispanija – labiausiai prieš karą mobilizuota šalis“. Remdamiesi ES sociologiniais tyrimais šešiose valstybėse (Ispanija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Olandija, Graikija) matome ne tik emocinę europiliečių reakciją, bet ir mintis, ką reikėtų daryti.
Savaime suprantama, apklaustieji vieningai (79 proc.) smerkia Rusijos agresiją, nors nedidelių reakcijos skirtumų taip pat yra: Ispanija – 85, 8, Graikija – 59,7, Italija – 71, Olandija – 88, Vokietija – 82,3, Prancūzija – 78 proc. Bandančių Rusijos veiksmus pateisinti (suprasti) – vos keli procentai.
Natūralu ir logiška klausti, ar apklausiamieji jaučia grėsmę savo šalims. Manančiųjų, jog ta grėsmė jau aukščiausio laipsnio, nėra daug, maždaug iki 13 proc., o kad tikėtina – teigė pusė apklaustųjų.
O kokia turėtų būti konkreti Europos pagalba Ukrainai? 51,9 proc. ispanų remia tiesioginę NATO intervenciją, 35,4 proc. – prieš. Visi tvirtai remia pagalbą Ukrainos kovotojams ginklais. Visi – už pabėgusiųjų nuo karo priėmimą be biurokratinių apribojimų. O ar reikėtų greituoju būdu priimti Ukrainą į ES?
Išskyrus Ispaniją, kuri mano, kad Ukraina nedelsiant turi būti integruota į ES, kitų šalių apklaustieji šiam procesui skiria maždaug dvejus metus.
Straipsnyje trumpai paliečiama dar viena tema, tiesiogiai nesusijusi su Rusijos karu Ukrainoje.
Ar ES turėtų pradėti kurti savo karines pajėgas, nepriklausomas nuo NATO? Atsakymai verčia susimąstyti. Už: Ispanija – 51,3, Graikija – 63, Italija – 34,9, Vokietija – 36,2, Prancūzija – 50,2 proc. O olandai įsitikinę, kad Europos saugumui užtikrinti NATO visiškai pakanka.
Kas laukia karą pradėjusios Rusijos? Kaip šios valstybės likimą paveiks sankcijos?
38,8 proc. apklaustųjų mano, kad didelio poveikio ekonominės sankcijos Rusijai neturės.
Beje, kuo kruvina, pražūtinga avantiūra baigsis pačiai Rusijai, vis intensyviau svarstoma viso pasaulio žiniasklaidoje. Dominuoja nepalankios Rusijai prognozės, bet aiškesnes išvadas bus galima daryti kitais metais.
Aišku viena – Vakarų reakcija jau kita, nei buvo 2008 m. dėl Gruzijos, kai Rusija sustatė tankus prie Tbilisio. Tada Rusija, liaudiškai tariant, išsisuko. Jei taip atsitiktų ir Ukrainos atžvilgiu, būtų didelis, o gal ir lemiamas Europos pralaimėjimas.
Tačiau net jei sankcijos nesuveiktų taip, kaip tikimasi, yra ir kitų valstybės gyvenimo sričių, kurios formuoja šalies veidą, ir jo praradimas dažnai yra išgyvenamas skaudžiau nei ekonominės negandos. Atstumtųjų situacijoje atsidūrę Rusijos kultūra ir sportas bus didelis smūgis valstybei, kuri visada didžiavosi savo menininkais ir sportininkais.
Ispanijos laikraštis „El Pais“ išspausdino pokalbį (kovo 19 d.) su vienu ryškiausių Ukrainos rašytojų A.Kurkovu (60 m.), rašančiu rusų kalba. Jo kūriniai verčiami į kitas pasaulio kalbas (lietuvių taip pat). Pasirinkęs kovoti už Ukrainos laisvę rašytojas stengiasi pagal savo galimybes ir priemones padėti priešintis Rusijos agresijai.
„Rusija naudoja savo kultūrą, pirmiausia klasikus, kaip galios instrumentą, – sako A.Kurkovas ir tęsia: – Dabartinė Rusijos kultūra silpna. Ji dabar yra minkštoji Kremliaus galia, nėra kultūra tikrąja to žodžio prasme.“
Susiję straipsniai
Rašytojo manymu, tie rašytojai, kurie nešoka pagal V.Putino dūdelę, yra marginalizuojami. Karo metu Rusijos kultūra, rašytoją kalbinusio C.Seguros teigimu, Ukrainoje yra išnykusi. Radijas netransliuoja rusiškos muzikos, nėra rusiškų televizijos laidų, nors ši kalba yra pagrindinė didelei grupei Ukrainos gyventojų. A.Kurkovo prognozė – rusų kultūra grįš į Ukrainą tik po karo prabėgus 20 ar net 30 metų.
Vis dėlto ar galėjo nebūti karo? Kaip ir kodėl nuspręsta pasukti tankus į nuolatos broliais vadinamą šalį? Tai vieno ar „grupės“ idėja, pražūtinga patiems sprendėjams? Žiniasklaidoje aptikau nuomonę, kad, būtų V.Putinas ar ne, Rusija vis tiek po Ukrainos posūkio į Vakarus anksčiau ar vėliau būtų keršijusi.
Šiomis temomis bus daug tyrimų (mokslinių ir bulvarinių), straipsnių ir knygų. Žinoma, jeigu vieną rytą nebūsime pažadinti kur kas baisesnio dalyko... Nereikia ir minėti.
Vis dėlto gal ir beviltiškai, tačiau dar norisi tikėti, kad ir tame pačiame „urve“ yra likę protaujančių žmonių.