Tai jis pareiškė ilgame interviu, kuriame yra gausu bene tiesiausios kritikos Maskvai, kurią Kinijos valstybinė žiniasklaida yra paviešinusi.
Galingosios Vakarų valstybės ir Ukraina ne kartą ragino Kiniją pasmerkti Rusijos invaziją, nors Pekinas stengiasi išlaikyti tariamai neutralią poziciją. Savo ruožtu Jungtinės Valstijos grasina pasekmėmis, jei Pekinas teiks karinę ar ekonominę paramą Maskvai.
„Ukraina šiuo metu svarsto galimybę gauti saugumo garantijų iš nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių, įskaitant Kiniją, ir kitų didžiųjų valstybių, – D. Kulebą šeštadienį citavo Kinijos oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“. – Siūlome, kad Kinija taptų vienu iš Ukrainos saugumo garantų, tai yra mūsų pagarbos ir pasitikėjimo Kinijos Liaudies Respublika ženklas.“
2013 metais Kinija žadėjo suteikti Ukrainai „saugumo garantijų“, jei ši kada nors būtų užpulta arba jai grėstų branduolinė ataka, tačiau po Rusijos išpuolio šalis tuo klausimu, rodos, ėmė išsisukinėti.
Praėjusį mėnesį atsakydamas į klausimą apie garantijas Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai užsiminė, kad tokios „saugumo garantijos turi aiškius turinio apribojimus ir pradedamos taikyti konkrečiomis sąlygomis“, turėdamas omenyje panašią Jungtinių Tautų saugumo rezoliuciją dėl nebranduolinių valstybių.
Kinijos pareigūnai dažnai kaltina JAV vadovaujamą NATO išprovokavus Maskvos invaziją, o Vakarų šalys yra kaltinamos konflikto eskalavimu siunčiant ginklus į Ukrainą.
Pekino valstybinė žiniasklaida taip pat ne kartą palaikė su karu susijusią Rusijos propagandą ir iš esmės vengė Ukrainos civilių žūtis sieti su Maskvos karine agresija.
Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija, D. Kuleba tik du kartus kalbėjosi telefonu su savo Kinijos kolega Wang Yi, o pastarasis praėjusį mėnesį Kinijoje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir pakartojo, kad abiejų šalių bendradarbiavimas „neturi ribų“.
Agentūrai „Xinhua“ duotame interviu D. Kuleba taip pat apkaltino Rusiją „pakenkus“ Pekino strateginei „Juostos ir kelio“ iniciatyvai ir perspėjo, kad pasaulinės maisto saugumo krizės padariniai kels grėsmę Kinijos ekonomikai.
„Mes taip pat manome, kad šis karas neatitinka Kinijos interesų“, – cituojamas Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Rusijos veiksmus jis savo interviu tiesiogiai pavadino „invazija“, nors Kinijos pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida stengiasi vengti šio žodžio.
„Padėties eskalacija vyksta ne dėl Ukrainos, mes naudojamės savo teise gintis“, – sakė D. Kuleba, akivaizdžiai atmesdamas Kinijos perspėjimus dėl kitų valstybių ginklų tiekimo Kyjivui.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dar nėra viešai kalbėjęs su savo kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu. Tačiau Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui jis paskambino kitą dieną po vasario 24-ąją prasidėjusios invazijos.
