NATO plėtra į Švediją ir Suomiją „mums nekelia jokios tiesioginės grėsmės (...) bet karinės infrastruktūros išplėtimas šiose teritorijose tikrai išprovokuos mūsų atsaką“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) – Maskvos vadovaujamo karinio aljanso – viršūnių susitikimą.
Maskvos vadovaujamame kariniame aljanse yra šešios buvusios Sovietų Sąjungos šalys: Rusija, Baltarusija, Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas.
„Tai problema, sukurta visiškai dirbtinai, nes tai daroma JAV užsienio politikos interesais“, – sakė V. Putinas ir pridūrė, kad NATO tapo „vienos šalies užsienio politikos įrankiu“. „Visa tai dar labiau apsunkina ir taip sudėtingą tarptautinio saugumo aplinką“, – sakė V. Putinas.
Susiję straipsniai
Suomija ir Švedija pasirengusios atsisakyti dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir įstoti į NATO, kad apsigintų nuo Rusijos agresijos, kurios imta baimintis Maskvai vasario 24 d. pasiuntus kariuomenę į Ukrainą. Suomija paskelbė apie ketinimą įstoti į NATO sekmadienį, o Švedijos valdančioji partija pareiškė pritarianti narystei ir taip atvėrė kelią abiem šalims kartu pateikti paraišką.
Vienas iš Rusijos išsakomų karinės kampanijos Ukrainoje pateisinimų yra NATO artėjimas jos vakarinių sienų link. Tačiau dabar Maskva sulauks, kad prie Aljanso prisijungs Suomija, su kuria Rusija turi net 1300 kilometrų ilgio sieną.
Maskvoje vykusiame KSSO susitikime Baltarusijos prezidentas ir artimas V. Putino sąjungininkas Aliaksandras Lukašenka buvo vienintelis šešių valstybių bloko lyderis, pasisakęs dėl NATO plėtros ir karinių veiksmų Ukrainoje. „NATO agresyviai augina savo raumenis, vakar įtraukusi neutralias Suomiją ir Švediją“, – sakė A. Lukašenka, vasarį leidęs Rusijos kariuomenei iš Baltarusijos teritorijos veržtis į Ukrainą. Jis taip pat apkaltino Vašingtoną „noru kiek įmanoma pratęsti“ konfliktą Ukrainoje.
Anksčiau pirmadienį Kremlius pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos narystė NATO nepagerins saugumo Europoje, o užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pavadino tai „didele klaida su toli siekiančiais padariniais“.