Pasak T. Kivineno, Suomija parengė didelį arsenalą savo gynybai, ir čia svarbus vaidmuo teko šalies gyventojų motyvacijai.
„Mes nuosekliai plėtojome savo gynybą kaip tik tokiam karui, kokį dabar kariauja Ukraina – jame plačiu mastu naudojamos ugnies priemonės, šarvuotoji technika, oro pajėgos. Ukraina netapo Rusijai lengvu grobiu, taip pat būtų ir su Suomija. Bet svarbiausia gynybos linija – „tarp dviejų kario ausų“, kaip dabar patvirtina karas Ukrainoje“, – teigė jis.
T. Kivinenas pažymėjo, jog džiaugiasi šalies sprendimu stoti į NATO, kadangi tai padidins gynybinius pajėgumus, bet didžiausią atsakomybę už savo gynybą ir ateityje prisiims pati Suomija.
JAV atsakė, kodėl Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO taptų „problematiškas“ Maskvai
Suomija turi apie 1 300 kilometrų ilgio sausumos sieną su Rusija. Dėl SSRS agresijos 1939 metais ir Antrojo pasaulinio karo išdavų ji neteko apie 12 proc. savo teritorijos.
Šiuo metu maždaug 5,5 mln. gyventojų turinčios Suomijos ginkluotąsias pajėgas sudaro apie 280 tūkst. kariškių. Jos artilerija laikoma viena galingiausių Europoje. Skirtingai nuo daugelio Vakarų šalių, Suomija po šaltojo karo neatsisakė visuotinio šaukimo į karinę tarnybą. Jos gynybos išlaidos viršija 2 proc. BVP.
Susiję straipsniai
Neseniai Suomija užsisakė keturis naujus karinius laivus ir 64 naikintuvus F-35.