Rugpjūtį Gynybos ministerija pateikė prašymą dėl maždaug 40 mlrd. eurų gynybos biudžeto. Tačiau jis galutinai bus priimtas tik tuomet, kai vyriausybė atnaujins gynybos strategijas.
Japonijos gynybos išlaidos jau dešimtmečius siekia maždaug 1 proc. BVP. Tačiau F. Kishida jau seniai pasisako už daug didesnį gynybos biudžetą. Nepaisant įtemptos ekonominės situacijos, premjeras šiuo klausumu gali tikėtis daugelio japonų paramos.
Japonijos vyriausybė jau dabar priversta kovoti su didžiuliais kaštais, be kita ko, dėl koronaviruso pandemijos ir Ukrainos karo padarinių. Tačiau be augančio Kinijos geopolitinio spaudimo regione ir Ukrainos karo pastaruoju metu vis didesnį susirūpinimą kelia ir pastarieji Šiaurės Korėjos raketų paleidimai Japonijos kryptimi.
Naujienų agentūros „Kyodo“ pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad trečdalis respondentų yra už išlaidų mažinimą kitoms sritims, kad būtų padidintos išlaidos gynybai. 60 proc. pasisakė už galimas investicijas į „atsakomojo smūgio“ pajėgumus.
