Pasak politiko, esmingiausi būtų sprendimai dėl kuo greitesnio šių šalių tapimo NATO narėmis.
J. Stoltenbergas tokiomis mintimis dalinosi Briuselyje, kur antradienį prasideda dvi dienas truksiantis NATO šalių gynybos ministrų susitikimas.
Bet kokiems sprendimams dėl Aljanso plėtros būtinas visų 30 valstybių narių pritarimas. Švedijos ir Suomijos stojimo protokolų iki šiol neratifikavo tik Turkija ir Vengrija. J. Stoltenbergas savo naujausius komentarus išsakė po to, kai Turkija pareiškė, kad artimiausiu metu galėtų pritarti tik Suomijos narystei.
„Svarbiausia ne tai, ar Suomijos ir Švedijos protokolai galėtų būti ratifikuoti vienu metu. Svarbiausia, kad abi šios šalys kuo greičiau taptų visavertėmis narėmis“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
Švedija ir Suomija praėjusiais metais atsisakė savo ilgus metus puoselėtos nesijungimo prie karinių blokų politikos ir pasiprašė į NATO. Abi šalys tokį sprendimą motyvavo Rusijos visapusiška invazija į Ukrainą. Nors jos atitinka visus Aljanso reikalavimus, greitam jų stojimui sutrukdė Turkija, iškėlusi virtinę reikalavimų, dėl, be kita ko, savo ieškomų įtariamųjų ekstradicijos.
Negana to, Ankarą vėliau įsiutino ir tai, kad praėjusį mėnesį prie Turkijos ambasados Stokholme įvyko protestas, kurio metu buvo sudegintas koranas. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pastaruoju metu prakalbo apie skirtingas pozicijas dėl Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO ir neseniai pareiškė, kad jo šalis galėtų perduoti Helsinkiui „kitokį atsaką“.
Suomija savo ruožtu tikina, kad ir toliau yra tvirtai nusiteikusi stoti į NATO tik kartu su Švedija. Tačiau anksčiau šį mėnesį Suomijoje atlikta apklausa parodė, kad daugelis gyventojų palaikytų galimybę jungtis prie Aljanso ir be Švedijos kompanijos.
