Kalbėdamas po Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizito į Maskvą, A.Blinkenas JAV Senato užsienio santykių klausyme sakė, kad jei Rusijai bus leidžiama nebaudžiamai pulti savo kaimynę, tai „atvers Pandoros skrynią“ būsimiems agresoriams ir sukels konfliktų pasaulyje.
„Ukrainoje yra daug daugiau nei tik Ukraina... Manau, kad tai turi didelį poveikį, pavyzdžiui, Azijoje“, – sakė A.Blinkenas, pažymėdamas, kad Japonija ir Pietų Korėja buvo svarbios Ukrainos rėmėjos konflikte.
Šią savaitę Japonijos premjeras Fumio Kishida netikėtai apsilankė Ukrainoje, padėjo vainiką žuvusiems Bučos bažnyčioje ir susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu tuo pačiu metu, kai Xi Jinpingas buvo vaišinamas valstybiniais pietumis ir kėlė vyno taurę su V.Putinu Maskvoje.
Rusijos įsiveržimas sukėlė diskusijas apie tai, kaip šis karas paveiks Kinijos karinį mąstymą dėl Taivano – savivaldžios salos, kurią Pekinas laiko suverenia Kinijos teritorija ir kurią ji yra pasiruošusi prireikus „suvienyti“ jėga.
Trečiadienį A.Blinkenas sakė, kad sutinka su Centrinės žvalgybos agentūros (CŽV) vertinimu, jog Kinija turės galimybę įsiveržti į Taivaną iki 2027 m.
„Manau, kad jei Kinija žiūri į šį (karą Ukrainoje) – o jie žiūri labai atidžiai – jie pasimokys, kaip pasaulis susivienija arba nesusivienija, kad pasipriešintų šiai agresijai“, – sakė A.Blinkenas.
Prognozės apie invaziją per dešimtmetį paprastai susijusios su Kinijos pajėgumais. Taivano nacionalinio saugumo biuro generalinis direktorius ir gynybos ministras yra sakę, kad Kinija pasieks visišką invazijos pajėgumą atitinkamai 2023 ir 2025 m. Vėlesnės datos dažnai grindžiamos Kinijos ketinimais, pasirenkant simbolinę reikšmę Kinijos komunistų partijai (KKP) turinčius metus.
Taivano diplomatinių sąjungininkų skaičius mažėja, o skolų prislėgtas Hondūras šį mėnesį pareiškė, kad vietoj to pradės užmegzti ryšius su Pekinu, teigdamas, kad Taivanas neatsakė į jo prašymą padvigubinti metinę pagalbą iki 100 mln. dolerių. Dabar tik 13 šalių pripažįsta Taivaną kaip valstybę.
Buvęs Taivano prezidentas Ma Ying-jeou kitą savaitę lankysis Kinijoje – tai bus pirmasis dabartinio ar buvusio lyderio vizitas po to, kai 1949 m. pasibaigus pilietiniam karui į salą pabėgo nugalėta nacionalistinės Kinijos vyriausybė.
Nepaisant to, kad Xi Jinpingas šią savaitę buvo šiltai sutiktas Maskvoje, A.Blinkenas sakė nemanantis, kad Kinija teikė mirtiną pagalbą Rusijos invazijai į Ukrainą paremti.
„Kaip šiandien kalbame, nematėme, kad jie būtų peržengę šią ribą, – trečiadienį atskirame Senato pakomitečio posėdyje sakė A.Blinkenas. – Jie yra sudarę fiktyvią santuoką – nesu tikras, ar tai įsitikinimas. Rusija šiuose santykiuose akivaizdžiai yra jaunesnioji partnerė“, – sakė jis, pažymėdamas, kad Kinijos politinė ir materialinė parama Rusijai prieštarauja Vašingtono interesams.
A.Blinkenas jau kelias savaites viešai perspėjo, kad Kinija svarsto Rusijos prašymus dėl ginklų kovai Ukrainoje, o kai kurie pranešimai rodo, kad Kinijos bendrovės Maskvai tiekia ribotą kiekį ginklų.
Trečiadienį A.Blinkenas atsakinėjo į klausimus apie prezidento Joe Bideno 63 mlrd. dolerių biudžeto prašymą – 11 proc. didesnį – skirtą Rusijos ir Kinijos keliamoms grėsmėms atremti.
„Pasaulis po šaltojo karo baigėsi, ir šiuo metu vyksta intensyvi konkurencija, kuri lems, kas bus toliau“, – sakė jis.
Pirmąją iš dviejų dienų liudijimo Kongrese metu A.Blinkenas taip pat sakė, kad JAV skatins kitas šalis išduoti V.Putiną, jei jis tose šalyse lankysis po Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduoto arešto orderio.
„Manau, kad kiekvienas, kuris yra teismo pusėjė ir turi įsipareigojimų, turėtų vykdyti savo įsipareigojimus“, – pažymėjo A.Blinkenas.
Tačiau jis nutylėjo, ar JAV, kurios nėra TBT narės, pačios tai padarytų, ir pavadino šį klausimą „hipotetiniu“.
„Nemanau, kad jis planuoja artimiausiu metu čia keliauti“, – pridūrė JAV valstybės sekretorius.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
