„Maždaug 27 mlrd. kronų bus skirta gynybos reikmenims, pastatams, IT ir personalui (...) bei dar 11 mlrd. kronų bus investuota į personalą ir medžiagas“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime. Ministerija pridūrė, jog „pasaulinė saugumo politika ir ekonomikos pokyčiai lėmė, kad dabar gynybai reikia daugiau išteklių“.
„Per daugelį metų saugumo politikos padėtis atsiliepė Danijos gynybai“, – pranešime teigė laikinai einantis gynybos ministro pareigas Troelsas Lundas Poulsenas. Jo teigimu, praeities politikai priimdavo sprendimus „remdamiesi prielaidomis, kurios pasirodė esančios klaidingos“. Jis turėjo galvoje tai, kad daugelį metų Danijos gynybos prioritetas buvo menkinamas. Pasak jo, tai reiškia, kad dabar svarbiausias uždavinys yra atkurti gynybos pagrindus ir juos sustiprinti.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį Danija, kaip ir kitos Europos šalys, suskato didinti išlaidas gynybai. 2022 m. rugsėjį atlikta Danijos gynybos biudžeto peržiūra parodė, kad kelios sritys apleistos ir reikalingos papildomos lėšos vien ginkluotųjų pajėgų pajėgumams atkurti. Be kita ko, apžvalgoje pabrėžta, kad įranga susidėvėjo daugiau nei tikėtasi, netinkamai valdoma kariuomenės nuosavybė, yra iššūkių, susijusių su personalo samdymu ir išlaikymu.
Anksčiau Danijos vyriausybė sakė, kad iki 2030 m. planuoja padidinti gynybos biudžetą iki NATO tikslo – 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
