Abi Baltijos šalys ketina pradėti bendras derybas su Vokietijos gamintoja „Diehl Defence“ ir tikisi jau vasarą pasirašyti sutartį, sakė H. Pevkuras.
Jei pavyks, pirmosios sistemos galėtų būti įdiegtos 2025 metais, po to, kai bus sukurta būtina infrastruktūra ir bus apmokyti aptarnaujantys kariai.
Išsamesnės informacijos apie sistemų skaičių ar kainą nepateikta. Anot I. Murniecės, šis pirkinys būtų didžiausias Latvijos gynybos sektoriaus pirkinys nuo tada, kai šalis 1991 metais atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos, o H. Pevkuras nurodė, kad sistema gali kainuoti šimtus milijonų eurų.
Estija ir Latvija gerokai padidino savo gynybos biudžetus po Rusijos invazijos į Ukrainą, pradėtos praėjusių metų vasarį.
Pasak gamintojų, vidutinio nuotolio raketų sistemos „Iris-T SLM“ yra veiksmingos prieš lėktuvus, sraigtasparnius, sparnuotąsias raketas ir trumpojo nuotolio balistines raketas.
Kiekvieną sistemą sudaro radaro įrenginys, valdymo postas ir trys transporto priemonėse sumontuoti paleidimo įrenginiai. Jos veikimo nuotolis yra 40 kilometrų, ji gali pasiekti 20-ies kilometrų aukštį.