Šeštadienį Ukrainos mieste Černigove sprogusi Rusijos raketa nusinešė žmonių gyvybių. Ukrainos vidaus reikalų ministras Igoris Klymenko socialiniame tinkle „Telegram“ rašė, kad 5 žmonės žuvo, o 37 buvo sužaloti, 11 iš jų – vaikai.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis suskubo pasmerkti okupantų raketų smūgį Černigove. „Štai ką reiškia gyventi šalia teroristinės valstybės, – rašė jis ir pasidalijo vaizdo įrašu iš įvykio vietos. – Rusija paprastą šeštadienį pavertė skausmo ir praradimų diena“.
Ukrainos kontrpuolimo fone pranešama apie aktyvius JAV diplomatinius manevrus. Pasak „The Wall Street Journal“ šaltinių, Vašingtonas derasi su Turkija, Ukraina ir Kijevo kaimynėmis dėl alternatyvių Ukrainos grūdų eksporto maršrutų išplėtimo.
Nurodoma, kad didžioji dalis grūdų būtų gabenama šia upe ir per Juodąją jūrą į kaimyninės Rumunijos uostus, o iš ten – į kitas paskirties vietas.
„Financial Times“ praneša, kad JAV kreipėsi ir į Iraną, kuris tiekia Rusijai dronus ir jų komponentus. Vašingtonas reikalauja, kad Teheranas nustotų tiekti Maskvai bepiločius orlaivius ir jų dalis, taip pat atnaujintų bendradarbiavimą su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) ir atsisakytų sodrinti uraną daugiau kaip 60 proc.
Jei šios sąlygos bus įvykdytos, Baltieji rūmai pasirengę pažadėti, kad neįves Iranui naujų sankcijų ir negriežtins jau priimtų naftos apribojimų.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas pareiškė, jog naikintuvai F-16 galės įsijungti į Ukrainos gynybą ne anksčiau kaip 2024 metų pavasarį. Anot pareigūno, rusai naudoja vis daugiau bepiločių orlaivių, atakuodami Ukrainą, todėl ukrainiečiai taip pat turi didinti atitinkamų kovos priemonių arsenalą.
Sekite svarbiausius karo Ukrainoje įvykius su lrytas.lt.
