„Tai, ką armėnai tarptautinei bendruomenei bando pateikti kaip ataką prieš taikius Azerbaidžano regiono gyventojus iš tiesų yra Azerbaidžano kovos su terorizmu priemonės“, – neeiliniame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje dėl padėties ginčijamame anklave tvirtino J. Bayramovas.
Pasak jo, Armėnija Azerbaidžano teritorijoje laikė „daugiau kaip 10 000 ginkluotų formuočių, aprūpintų tokia sunkiąja ginkluote, kaip tankai ir kiti šarvuočiai, artilerijos sistemos, daugkartinio paleidimo raketų sistemos, minosvaidžiai, elektromagnetinė įranga, ir kito tipo puolamąja ginkluote“.
Šie kariai nuolat apšaudydavo Azerbaidžano ginkluotąsias pajėgas, įsitvirtindavo savo kovinėse pozicijose, kasdavo tranšėjas ir statydavo karines slėptuves, tęsė J. Bayramovas. „Vos per 24 valandas buvo neutralizuota daugiau kaip 90 šių neteisėtų formuočių forpostų, 20 kovinių transporto priemonių, 40 artilerijos sistemų, 30 minosvaidžių, šešios elektromagnetinės sistemos ir dvi priešlėktuvinės raketų sistemos“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Jis nurodė, kad Azerbaidžano kariuomenė „sąmoningai susilaikė nuo smūgių į teisėtus karinius taikinius, jog būtų išvengta papildomos žalos“, ir, siekdamas pagrįsti savo žodžius, parodė nuotraukas. „Šiose nuotraukose matyti, kad Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos būtų pasielgusios kitaip, jei būtų norėjusios taikytis į civilius ar vykdyti vadinamąjį etninį valymą“, – sakė J. Bayramovas.
Ministras tuomet paragino „visą tarptautinę bendruomenę, įskaitant Saugumo Tarybą“, neleisti Armėnijai „įžūliai naudotis Saugumo Taryba siekiant pateisinti savo neteisėtus veiksmus“.
Azerbaidžanas antradienio rytą pradėjo atakuoti daugiausiai armėnų apgyvendintą Kalnų Karabacho regioną raketomis ir artilerijos ugnimi, tokiu būdu bandydamas jį užkariauti. Trečiadienį pranašumo neturintys armėnai pasidavė.
Abi buvusios sovietinės respublikos dėl Kalnų Karabacho ginčijasi jau kelis dešimtmečius.
