Nors skriejančių raketų vaizdai vietos gyventojams tapo gerai pažįstami per periodiškai vykstančias kovas aplink Gazos ruožą, filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip „Hamas“ šturmo grupės juda tokių bendruomenių kaip Sderotas gatvėmis, apšaudo pravažiuojančius automobilius bei pėsčiuosius, parodė tai, ko dauguma izraeliečių, pripratusių prie trumpalaikių išpuolių miestuose, nėra regėję.
Izraelis turi bene plačiausias ir geriausiai finansuojamas žvalgybos tarnybas Artimuosiuose Rytuose. Šalies sekimo technologijų pramonė, kaip parodė šnipinėjimo programos „Pegasus“ skandalas, yra viena pažangiausių pasaulyje. Anksčiau Izraelio žvalgyba vykdė tiksliai suplanuotas kovotojų lyderių žmogžudystes, nes puikiai žinojo visus jų judesius. Kartais tai būdavo daroma bepiločių lėktuvų smūgiais, agentams įrengus GPS sekimo įrenginį asmens automobilyje, kartais – pasitelkiant net sprogstančius mobiliuosius telefonus.
Izraelio vykdoma palestiniečių visuomenės priežiūra yra labai sudėtinga, o grupuotės „Hamas“ veiklos stebėjimas yra viena svarbiausių saugumo institucijos užduočių. Siekiant nustatyti potencialius informatorius palestiniečių teritorijose, šaltinių paieškos tinklas yra beveik visa apimantis, 2014 metais užsienio žiniasklaidai atskleidė šaltiniai iš Izraelio gynybos pajėgų kibernetinio karo padalinio „8200“.
Situacija Izraelyje – katastrofiška: gyventojai negali patikėti, kad tai iš tiesų vyksta
Jiems buvo liepta ieškoti asmenų, turinčių finansinių ir sveikatos problemų. Izraelio kalėjimuose esantys grupuočių nariai istoriškai taip pat būdavo žvalgybos taikinys, todėl, analitikų teigimu, dar labiau stebina, kad Izraelis nepastebėjo planuojamo „Hamas“ išpuolio.
„Hamas“ grupuotė visada buvo ryžtinga ir gebėjo planuoti ilgalaikes operacijas. Pastaruoju metu ji tapo daug pajėgesnė prisitaikyti prie jai kylančių karinių iššūkių ir dažnai deda daug pastangų planuodama ir nustatydama Izraelio pažeidžiamumą – tai labai gerai žinoma Izraelio gynybos pajėgoms.
Įvykių nelaikė rengimosi puolimui dalimi
Iš ankstesnių kovų Gazos Ruože žinoma, kad „Hamas“ kūrė nepriklausomus ir papildomus karinių ryšių tinklus, įskaitant savo mūšio lauko retransliavimo sistemas. Anot „The Guardian“ korespondento Peterio Beaumonto, tai rodo du dalykus.
Susiję straipsniai
„Pirma, tai buvo suplanuota užtikrinus tokį operatyvinį saugumą ne tik „Hamas“, bet ir konkuruojančių Gazos ruožo grupuočių viduje, kokio nebuvo per ankstesnius kovų raundus, kai Izraelis nustatė ir transliavo bent jau bendrą „Hamas“ atsargų kaupimo formą, jei ne mastą“, – rašė jis.
Karo analitikai suskubo teigti, kad „Hamas“, siekdama sukelti kuo didesnį chaosą, visus šokiravo pasitelkdamas skirtingo pobūdžio puolimą – raketų paleidimą ir įsiskverbimą į šalies teritoriją.
„Visa tai rodo, kad operacijai, kuriai, kaip ir ankstesnėms netikėtoms „Hamas“ infiltracijos atakoms, įskaitant tas, kurių metu į Izraelį buvo nutiesti tuneliai, reikėjo labai kruopščiai pasirengti“, – teigė P.Beaumontas.
Jo teigimu, veikiausiai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Izraelio gynybos pajėgos ir žvalgybos agentūros, anot Izraelio žiniasklaidos, pastarųjų mėnesių incidentų, kuriuose dalyvavo „Hamas“, nelaikė rengimosi karui dalimi.
Susiję straipsniai
„Visas Izraelis klausia savęs: Kur yra IDF (Izraelio gynybos pajėgos), kur yra policija, kur yra saugumas? – tiesioginiame televizijos eteryje klausė buvęs Izraelio karinio jūrų laivyno vadovas Eli Maronas. – Tai milžiniška nesėkmė. Hierarchija tiesiog žlugo, o pasekmės – milžiniškos“.
„Buvome visiškai nepasiruošę“
Buvęs Izraelio patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Chuckas Freilichas „Politico“ sakė, kad įvykius šalyje lėmė netvarka Izraelio ginkluotosiose pajėgose ir žvalgybos tarnybose.
C. Freilichas pabrėžė, kad kraujo praliejimas vyksta praėjus 50 metų ir vienai dienai nuo 1973 m. Jom Kipuro karo pradžios. „Tai buvo katastrofiška nesėkmė Egipto ir Sirijos atžvilgiu. Tai katastrofiška nesėkmė Gazos ruože“, – sakė jis „Politico“.
„Tai nesėkmė žvalgybos, operatyvinės veiklos požiūriu. Akivaizdu, kad buvome visiškai nepasiruošę. Už Gazą atsakingas divizijos štabas buvo užimtas, jis yra sutrikęs, todėl visas atsakas vėlavo.“
C. Freilicho, kuris 2000-ųjų pradžioje buvo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas, o dabar yra Tel Avivo universiteto Nacionalinio saugumo studijų instituto profesorius, teigimu, Izraelio gynybos pajėgos gana greitai atkovos užimtus miestus ir kaimus. Po to bus vykdomos labai plataus masto atakos prieš „Hamas“.
„Kyla klausimas, ar bus siekiama užkariauti Gazą ir nuversti „Hamas“, ar tiesiog labai smarkiai smogti jiems“, – sakė jis. Jo nuomone, bus keliamas klausimas, ar Iranas padėjo koordinuoti palestiniečių kovotojų veiksmus, nes būtų keista, jei grupuotė tai būtų galėjusi padaryti pati.
Pasak rizikos valdymo įmonės „Le Beck International“ saugumo analitiko ir žvalgybos skyriaus vadovo Michaelo Horowitzo, situacija yra labai paini, nes tebevyksta daugybė įkaitų paėmimo incidentų, o kai kurias teritorijas vis dar kontroliuoja „Hamas“.
„Galų gale šis konkretus scenarijus – sudėtingas išpuolis su keliais įkaitų paėmimo incidentais ir bandymu „užkariauti“ Izraelio miestus kelioms valandoms ar net dienoms – nėra kažkas, ko Izraelis nebūtų turėjęs savo akiratyje“, – sakė jis „Politico“, sutikdamas, kad išpuolio mastas atskleidžia didelę žvalgybos klaidą.
Baiminasi dėl Izraelio atsako
BBC korespondentas Paulas Adamsas pritarė teiginiams, kad tai veikiausiai yra didžiausia žvalgybos nesėkmė nuo 1973 m. Jom Kipuro karo.
„Anksčiau „Hamas“ išbandė daugybę taktikų – nuo savižudžių sprogdintojų iki tunelių į Izraelį ir net „padegamųjų aitvarų“, – rašė jis. – Tačiau Gazos Ruože įsikūrę kovotojai dar niekada nebandė nieko tokio įžūlaus. Pagal jų standartus tai buvo stulbinamai sudėtingas ir, taip, žiaurus hibridinio karo veiksmas, kurio metu buvo panaudota šimtai raketų kaip įžanga į masinį prasiveržimą keliuose taškuose palei paprastai neįveikiamą tvorą.“
Pasak jo, artimiausios dienos ar savaitės bus labai sunkios. „Gazos civiliai gyventojai turi pasiruošti neišvengiamam Izraelio atsakui. Oro smūgiai – tik įžanga, – teigė P. Adamsas. – Gazos gyventojai žino, kas laukia, nes jie tai matė jau daugybę kartų“.
Socialiniuose tinkluose Izraelio vadovai, įskaitant ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu, prasidėjus išpuoliui buvo atvirai kaltinami kitų pareigūnų. Tylą nutraukė Izraelio gynybos ministro Yoavo Gallanto pareiškimas.
Norint pasirengti tokiam koordinuotam, sudėtingam išpuoliui, kurio metu buvo sukaupta ir paleista tūkstančiai raketų, „Hamas“ reikėjo ypatingo operatyvinio saugumo lygio.
Nenuostabu, kad Izraelio žiniasklaida savo šalies kariniams ir politiniams vadovams uždavė neatidėliotinų klausimų, kaip visa tai galėjo įvykti per 50-ąsias 1973 m. spalio mėnesį vykusio Jom Kipuro karo metines. Izraelio pareigūnai sako, kad pradėtas svarbus tyrimas, o klausimai, pasak jų, „tęsis ne vienerius metus“.
Pasak „The Guardian“ korespondento P. Beaumonto, „Hamas“ veikiausiai nesugebės ilgai išlaikyti savo įsiveržimo, todėl jis galimai baigsis tragiškai.
„Pagrindinis klausimas yra Izraelio atsako mastas. Dėl „Hamas“ išpuolio, kuris jau dabar laikomas karu, B. Netanyahu bus spaudžiamas kraštutinių dešiniųjų, kurie jau seniai reikalauja galutinio Gazos ruožo puolimo, galbūt pasibaigiančio visiška reokupacija, – nurodė P. Beaumontas. – Baimė dėl to, kas bus toliau, yra didžiulė.