Netrukus po pranešimų apie „Hamas“ kovotojų ataką prieš Izraelį, Rusijos propagandai kanalai pradėjo dirbti visu pajėgumu.
Prorusiški karo tinklaraštininkai daugiausia dėmesio skyrė „Hamas“ išpuoliams Izraelyje, aktyviai propaguodami sau patogius politinius naratyvus. Kremliaus remiami propagandistai džiaugėsi kovomis, kadangi buvo atitrauktas dėmesys nuo Ukrainos, tai pat kūrė nesibaigiančias sąmokslo teorijas, kad iškreiptų naujienas, ir džiaugėsi į Izraelį emigravusių Rusijos žydų baime.
„Iranas yra mūsų tikrasis karinis sąjungininkas. Izraelis yra Jungtinių Valstijų sąjungininkas. Todėl pasirinkti pusę lengva!“ – sakė , vienas žinomiausių Rusijos propagandistų Sergejus Mardanas.
Tragiškų įvykių pasekoje Izraelio kariuomenės pareiškimas: „Hamas“ naudoja civilius kaip skydą
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas taip pat paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad JAV ir Vakarų sąjungininkai turėjo sutelkti dėmesį į Palestinos ir Izraelio padėtį, o ne į karinę pagalbą Ukrainai.
„Hamas“ ir Izraelio susirėmimai per Jom Kipuro karo 50-ąsias metines yra laukiamas įvykis. Būtent tuo turėtų užsiimti Vašingtonas ir jo sąjungininkai. Izraelio ir Palestinos konfliktas tęsiasi jau dešimtmečius, o JAV yra pagrindinė jo dalyvė. Tačiau užuot aktyviai dirbę Palestinos ir Izraelio sureguliavimo srityje, šie kvailiai kišosi į mūsų reikalus ir teikia Ukrainai visapusišką pagalbą, supriešindami dvi glaudžiai susijusias tautas“, – rašė rusas.
Pasak Karo Studijų Instituo (ISW), būtent tokiais naratyvais, susijusiais su „Hamas“ išpuoliais, siekiama įvaryti pleištą į karinę paramą Ukrainai ir bandoma demoralizuoti Ukrainos visuomenę, teigiant, kad Ukraina praras Vakarų sąjungininkų paramą.
Susiję straipsniai
Netrukus politikos apžvalgininkai pradėjo spėlioti, kad būtent Rusija be jokios abejonės prisidėjo prie „Hamas“ atakos prieš Izraelį.
„Už to aiškiai stovi Rusija. Jokia „Hamas“ sąjungininkė, išskyrus Rusiją, neturi patirties naudojant bombas mėtančius dronus prieš modernius kovinius tankus. Tik Rusija galėjo apmokyti „Hamas“ tą daryti“, – „X“ rašė Vokietijos Rytų Europos ekspertas Sergejus Sumlennyj.
Tuo metu Estijos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos bandymų destabilizuoti regiono saugumą aktualumą.
„Hamas“ išpuolio laikas ir priežastys yra susiję su Rusijos ir Irano interesais. Yra žinoma, kad „Hamas“ aktyviai remia abi šalys. Per pastaruosius 12 mėnesių „Hamas“ lyderiai du kartus konsultavosi Maskvoje. Visiškai akivaizdu, kad Rusija turi platesnį interesą tiek nukreipti dėmesį nuo Ukrainos, tiek apsunkinti Izraelio suartėjimą su Saudo Arabija, keliant įtampą regione“, – tikino politikas.
Jiems antrino ir buvęs Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas Richardas Kempas: „Išpuolio prieš Izraelį sukeltu nestabilumu siekiama atitraukti JAV dėmesį, taip pat ir išteklius, nuo karo Ukrainoje ir užkirsti kelią Izraelio ir Saudo Arabijos santykių normalizavimui.
Negalvokite, kad tai tik neišprovokuotas, žiaurus išpuolis, kurį surengė būrys teroristų iš Gazos ruožo. Tai kur kas daugiau. Rankos, pastūmėjusios šiuos žudikus į priekį, yra Maskvoje. Nenorėdamas tiesiogiai kovoti su NATO, V. Putinas vietoj to kursto konfliktus tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, Serbijos ir Kosovo, Vakarų Afrikoje, o dabar ir Izraelyje.“
Abejoja rusų vaidmeniu
Nors Rusija jau seniai draugauja su „Hamas“ ir Iranu, kuris, kaip įtariama, prisidėjo prie netikėtų savaitgalį palestiniečių grupuotės surengtų išpuolių, Maskvos padėtis nėra paprasta, „Sky News“ nurodė Rusijos užsienio ir saugumo politikos bei Artimųjų Rytų ekspertė Hanna Notte.
Ji nurodė, kad Maskva tik neseniai priėmė „Hamas“ delegaciją ir taip pat dalyvauja tarpininkavimo Palestinos viduje veikloje, „bandydama išsikovoti sau nišą“ taikos procese.
„Vis dėlto nemačiau įrodymų, kad Rusija tiesiogiai remtų „Hamas“ ir šį išpuolį – planavimą, ginklus, vykdymą“, – aiškino ekspertė.
„Ir kad būtų aišku: Rusijos pagalbos nereikėjo. Irano, „Hezbollah“ ir „Hamas“ ašis yra labai pajėgi. Neapgaudinėkime savęs“, – pasakojo H. Notte.
„Taip pat yra kelios priežastys, dėl kurių Rusija būtų atsargiai rėmusi tokį bjaurų išpuolį prieš Izraelį tiesiogiai.
Pirmiausia Maskva vis dar tikisi, kad Izraelis bus atsargus dėl karo Ukrainoje, t. y. Izraelis neduos mirtinų ginklų Kijevui“, – teigė analitikė.
Ji sako, kad nors Rusijos santykiai su Izraeliu „pastaruoju metu buvo labiau pašliję“, jie išlieka pakankamai geri – dalijamasi žvalgybos informacija, Izraelyje gyvena didžiulė rusų diaspora, vyksta plati prekyba, rimsta konfliktas Sirijoje.
H. Notte priduria, kad Izraelio Ministras Pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas taip pat turi artimesnį asmeninį santykį.
Tačiau ji daro išvadą, kad nors Rusija džiaugiasi nestabilumu, ji „nėra tikra, ar ji džiaugtųsi Irano ir Izraelio karu, kuris apimtų Libaną ir tikriausiai Siriją“.
„Rusija Sirijoje turi karinio jūrų laivyno ir (arba) oro pajėgų bazes, kurios leidžia jai projektuoti galią Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje“, – teigė ji.
„Ji nori ramybės ir JAV pasitraukimo. Jei regione kiltų didesnis karas, Rusija neturėtų pajėgumų ir galimybių su juo susidoroti, – neabejojo H. Notte. – O Maskvai tokio karo nereikia – jos poreikiams puikiai tinka nedidelis nestabilumas.“