Po to, kai spalio 7 d. „Hamas“ surengė daugiausiai aukų pareikalavusį palestiniečių smogikų išpuolį per visą Izraelio istoriją, šalis pradėjo Gazos Ruožo oro antskrydžius. Izraelio pareigūnai teigė, kad per „Hamas“ išpuolį žuvo 1 200 žmonių. Gazos Ruožo sveikatos ministerijos teigimu, per konfliktą žuvo daugiau kaip 21 900 palestiniečių.
„Tikimasi, kad šis žingsnis gerokai palengvins ekonominę naštą ir leis jiems sukaupti jėgas būsimiems veiksmams ateinančiais metais, nes kovos tęsis ir jų paslaugų vis dar reikės,“ – komentare „Newsweek“ pažymėjo IDF atstovas spaudai.
„Šiais pakeitimais siekiama užtikrinti veiksmingą planavimą ir pasiruošimą tęsti operacijas 2024 m.“, – pridūrė jis.
IDF pripažįsta, kad reikia planuoti į priekį, numatant papildomas užduotis ir karo veiksmus visus metus.
AP duomenimis, Izraelis teigė, kad buvo nukauta daugiau kaip 8 000 „Hamas“ kovotojų, tačiau įrodymų nepateikė. Šalis kaltina „Hamas“ dėl didelio civilių aukų skaičiaus ir neramumų regione. Maždaug 85 proc. iš 2,3 mln. Gazos gyventojų buvo priversti palikti namus.
Karių skaičiaus mažinimas taip pat gali reikšti kitokį karinių veiksmų kursą už „Hamas“ ir Gazos Ruožo ribų, galimai sustiprinant Izraelio šiaurinę sieną, jei karas paaštrėtų ir įtrauktų Irano remiamą Libano „Hezbollah“.
Po spalio 7 d. išpuolio iš karto imta spėlioti apie „Hezbollah“ kišimąsi į Izraelio ir Palestinos konfliktą. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu kalbėjo apie tai, kad „Hezbollah“, Libano šiitų musulmonų politinė partija, turinti to paties pavadinimo ginkluotąjį sparną, gali panaudoti tikslaus užtaiso šaudmenis.
„Reuters“, remdamasi IDF pranešimu, pažymėjo, kad Izraelis pirmadienį surengė oro antskrydį Libano pasienyje, kur artilerijos apšaudymas tapo įprastu reiškiniu.
Izraelio kariuomenės atstovas spaudai Danielis Hagari sekmadienio vakarą žiniasklaidai sakė, kad „užsitęsusios kovos“ prieš „Hamas“ ir kitus potencialius priešininkus gali trukti didžiąją dalį arba visus 2024 m.
IDF atstovo įvardinta ekonominė našta greičiausiai yra nuoroda į neigiamas pastarojo meto vidaus ekonomikos naujienas.
Gruodžio pabaigoje Izraelyje veikiantis nepartinis analitinis centras „Taub Center for Social Policy Studies“ pranešė, kad Izraelio ekonomika šį ketvirtį gali susitraukti 2 proc. dėl rezervistų, palikusių darbą, kad kovotų kare, ir kitų neigiamų padarinių.
Spalio mėnesį iš darbo rinkos dingo apie 20 proc. šalies darbo jėgos – apie 9 000 asmenų buvo pašaukti į kovą, liko namuose, kad galėtų rūpintis vaikais, kurie nelankė mokyklų, arba buvo perkelti dėl fizinės žalos, paveikusios darbo vietas.
Buvęs Izraelio ambasadorius Jungtinėse Tautose Danny Danonas kolegoms iš „Likud“ partijos sakė, kad dalį kaltės dėl naujai paskelbto karinio dislokavimo turėtų prisiimti Jungtinės Valstijos.
„Dėl JAV spaudimo Izraelio karo laimėjimai yra pažeidžiami“, – sakė D. Danonas „Newsweek“. – Pasiduodami šiam spaudimui nepasieksime karo tikslų – tai neužtikrins nei mūsų įkaitų išlaisvinimo, nei „Hamas“ pralaimėjimo. Jei „Hamas“ supranta, kad Izraelis sustabdys savo operacijas nepaisant nieko, kokių paskatų jie turi derėtis?“
„Ryžtingai, aiškiai ir tvirtai vadovauta šaliai karo pradžioje, ir rezultatai buvo apčiuopiami. Turime išlaikyti šį pagreitį. Šiuo metu (Hamas lyderiui ir palestiniečių pareigūnui Yahya] Sinwarui perduodama žinia apie mūsų karių išvedimą yra labai palanki“, – pridūrė jis.
Gruodžio 28 d. susitikę JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas ir Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas aptarė grėsmes regiono saugumui ir „Hezbollah“ destabilizuojančią veiklą Pietų Libane.
Iš gruodžio 22 d. JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir Y. Gallanto pokalbio telefonu išklotinės matyti, kad A. Blinkenas aptarė tolesnes pastangas išlaisvinti visus likusius įkaitus – be to, kad būtų teikiama didesnė humanitarinė pagalba civiliams Gazos Ruože.
JAV valstybės sekretorius taip pat „pabrėžė, kad svarbu imtis priemonių, kad konfliktas neišsiplėstų, įskaitant pozityvius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti įtampą Vakarų Krante ir išvengti eskalacijos Libane“.
J. Bideno administracija pakoregavo savo požiūrį į Izraelį, vis dar siūlydama paramą, tačiau vis garsiau kalbėdama apie būtinybę nutraukti ugnį Gazos Ruože dėl didėjančio civilių aukų skaičiaus. Spaudimas šalies viduje pakeitė administracijos požiūrį.
