„Dabartinė ataka prieš taikinius Jemene yra didesnio paveikslo dalis“, – portalui lrytas.lt sakė Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis, paaiškinęs, ką reiškia viso pasaulio dėmesį patraukęs karinis atsakas.

Pastarosiomis savaitėmis komercinę laivybą Raudonojoje jūroje terorizavę Jemeno hučiai sulaukė stipraus kirčio iš JAV ir Jungtinės Karalystės pajėgų.

Atakuotos hučių oro pajėgų bazės, oro uostai ir karinis miestelis.

D.Antanaitis sako atvirai – smūgiai yra susiję su platesniu Izraelio ir „Hamas“ karu, bet pagrindinis šių veiksmų tikslas – apsaugoti tarptautinę prekybą ir pavojų viso pasaulio ekonomikai.

[[ge:lrytas:lrytas:30020152]]

Aiškus tikslas

„Dabartinė ataka prieš taikinius Jemene yra didesnio paveikslo dalis, nes Jemenas, ko gero, yra vienintelė valstybė, kuri aktyviai įsitraukė į karą prieš Izraelį, kai Izraelis pradėjo atakuoti „Hamas“ teroristus, – lrytas.lt sakė D.Antanaitis. – Kitas dalykas, Jemeno hučiai pradėjo atakuoti ir komercinius laivus, kurie plaukioja Raudonąja jūra. To pasekoje krovininiai laivai turėjo pakeisti savo maršrutus, dėl to, aišku, užtrunka ir pabrangsta prekių pristatymas ir tai daro įtaką praktiškai visos planetos ekonomikai. Tam, kad atlaisvinti šiuos pavojus, kad pasaulio šalys vėl galėtų normaliai gauti prekes ir tam, kad sumažinti spaudimą, be abejo, šios atakos yra labai sveikintinas dalykas.“

Pasak karybos eksperto, JAV ir JK pajėgų ataka yra ne konflikto eskalavimo, o priešingai – deeskalavimo veiksmai.

„Mano nuomone, tokios atakos prieš taikinius Jemene yra ne konflikto eskalacija, bet konflikto deeskalacija, nes kitu atveju hučiai ir toliau vykdytų savo operacijas. Reikia nepamiršti, kad jemeniečiai kariauja ir su Jungtiniais Arabų Emyratais, ir su Saudo Arabija, prieš Jemeną netgi yra sudaryta Arabų koalicija. Tad dabartiniai smūgiai į Jemeno teritoriją yra deeskalacijos ženklai“, – teigė D.Antanaitis.

[[ge:lrytas:lrytas:30017789]][[ge:lrytas:lrytas:30000948]]

Su šia nuomone sutinka ir Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas, karybos ekspertas Vaidotas Malinionis, teigiantis, jog toleruoti hučių išpuolių prieš laivybą Raudonojoje jūroje Vakarai negali. Griežti įspėjimai nesuveikė, todėl kariniai veiksmai buvo būtini.

„Konfliktą eskaluoja ne šios atakos, eskaluoja būtent Irano remiami Jemeno hučiai, atakuodami prekybinius laivus Raudonojoje jūroje. Jeigu Sueco kanalas bus paralyžiuotas, tai čia yra apie 12 proc. pasaulio ekonomikos, per jį juda apie 30 proc. konteinerių kroviniu. Vakarų valstybės to absoliučiai negali toleruoti ir tai gali būti net visiškai nesusiję su Izraeliu.

Jie tiesiog negali leisti, kad būtų paralyžiuotas prekių judėjimas. Tai yra globali katastrofa. Tą hučiai eskaluoja ir todėl JAV ir Jungtinė Karalystė sureagavo labai rimtai, kontraatakavo ir tikrai kontraatakos“, – lrytas.lt sakė ekspertas.

[[ge:lrytas:lrytas:30025692]]

Karas plečiasi

Visgi V.Malinionis pastebi, kad, nepaisant to, kas kaltas dėl karinės eskalacijos Artimųjų Rytų regione ir pasaulyje, esminis faktas yra tai, jog ji yra akivaizdi.

„Kad eskalacija didėja, mes jau matome, nes jei žiūrėtume nuo 2022 m. vasario pabaigos iki dabar, karas vyksta jau ne tik Ukrainoje, bet ir Izraelyje ir dabar jis plinta toliau. Karai paprastai turi tendenciją plėstis, jeigu jie nėra slopinami. Taigi rizika, kad karas eskaluosis toliau yra, ir, tiesą sakant, tai vyksta“, – sakė jis.

Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys savo ruožtu teigia, kad pastaroji ataka anksčiau ar vėliau turėjo būti įvykdyta, tačiau saugumo pasauliui toli gražu nepridėjo.

„Iš vienos pusės, to reikėjo tikėtis ir nieko neveikimas tik dar labiau blogino padėtį Persijos įlankos regione. Iš kitos pusės, pasaulis ką tik tapo dar mažiau saugia vieta gyventi žmonijai. Kiekvieną kartą žlugus diplomatinėms pastangoms ir prabilus ginklams, keršto, revanšizmo, ginkluoto konflikto eskalacijos tikimybė, deja, auga“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė jis.

Visgi karybos apžvalgininkas apgailėstauja, kad tokių ryžtingų veiksmų Vakarai nesiima prieš šiuo metu didžiausią grėsmę pasaulio saugumui keliančią Maskvą.

„Šiuo atveju, greitas ir ryžtingas atsakas teroristams, stabdant vėžio plitimą yra būtinas veiksmas. Apmaudu tik viena, kad nėra smogiama vėžio užkrato pagrindiniam centrui – utėlėms Kremliuje“, – rašė A.Navys.

[[ge:lrytas:lrytas:30025292]]

Kokio atsako laukti Vakarams?

Irano remiami hučių sukilėliai pranešė, kad per JAV ir JK karinius antskrydžius Jemene žuvo penki hučiai ir dar šeši buvo sužeisti. Grupuotė prisiekė atkeršyti. „Priešai iš Amerikos ir Britanijos yra pilnai atsakingi už savo nusikalstamą agresiją“, – pranešime teigė hučių kariuomenės atstovas Yehya Saree.

Nurodęs, kad per plataus masto išpuolį buvo smogta keletui hučių kontroliuojamų Jemeno sričių, įskaitant šalies sostinę Saną, jis pažėrė grasinimų ir pažadėjo smogti atgal:

„Šis išpuolis be atsako ir be atpildo neliks. Jemeno ginkluotosios pajėgos nedvejodamos smogs grėsmę keliantiems šaltiniams ir priešų taikiniams tiek sausumoje, tiek jūroje.“

D.Antanaitis pažymėjo, kad sukelti tiesioginės karinės grėsmės Jungtinėms Valstijoms ar Jungtinei Karalystei Jemeno sukilėliai tiesiog neturi galimybių. Visgi ekspertas įspėjo, kad po atakų JAV ir JK gali padidėti teroristinių išpuolių grėsmė.

[[ge:lrytas:lrytas:30025693]]

„JAV nuolat sulaukia kažkokių grasinimų, kad kažkas atsitiks, kad Dievas juos nubaus ar dar kažkas panašus. Be abejo, į kiekvieną grasinimą reikia reaguoti arba patikrinti, ar tas grasinimas paremtas kažkokiais rimtais ketinimais, tačiau tam, kad suprasti, kuo galėtų hučiai pakenkti JAV, reikia pažiūrėti, ką jie apskritai turi.

Jemenas vis dėlto yra ypatingai žemos ekonomikos, pilietinio karo nustekenta šalis. Prieš kurį laiką jis visiškai priklausė nuo paramos iš JAV, iš Saudo Arabijos, iš JAE. Dabar ta parama nustota tiekti, todėl, ko gero, vienintelis dalykas, ką Jemeno hučiai galėtų padaryti prieš amerikiečius ir prieš britus – surengti teroristines atakas pačioje JAV arba Didžiosios Britanijos teritorijoje. Bet kad jemeniečiai galėtų kažkaip rimčiau pasipriešinti dabartinei koalicijai yra labai abejotina“, – paaiškino karybos ekspertas.

Reikia ryžtingų veiksmų

Jemeno hučius remiantis Iranas pasmerkė JAV ir JK atliktus smūgius, sakydamas, kad tai buvo „savavališkas aktas“ ir tarptautinės teisės „pažeidimas“. Vakarų analitikai anksčiau baiminosi, jog smūgiai prieš taikinius Jemene, kuriais hučiams jau kurį laiką grasino JAV vadovaujama koalicija, galėtų pakurstyti kur kas didesnio masto konfliktą Artimuosiuose Rytuose. Buvo nerimaujama, kad tokiu atveju į jį galėtų tiesiogiai įsitraukti Iranas.

V.Malinionis neatmeta, kad Teheranas gali įsitraukti į kovinius veiksmus, tačiau pažymi, kad JAV buvo numačiusios du žingsnius į priekį ir tiesioginę Irano grėsmę numalšino, kai prasidėjus Gazos karui į Viduržemio jūrą pasiuntė du savo lėktuvnešius. Visgi ekspertas pabrėžia, kad Iranas kare pilnai dalyvauja per savo remiamas smogikų grupuotes jau nuo pat „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį spalio 7 d.

„Aš neatmetu tokios galimybės, nes Jemeno hučiai yra Irano remiama organizacija, netiesiogiai Iranas jau yra seniai įsikišęs – remia ir „Hamas“ teroristus, ir „Hezbollah“ Libane ir t.t. Iranas jau yra įsikišęs, tik dar netiesiogiai, kol kas tik per savo vadinamuosius „proxy'ius“ (liet. įgaliotinius).

Tikimybė, kad jis įsikiš tiesiogiai egzistuoja, bet neužmirškime, kad amerikiečiai labai pragmatiškai teisingą sprendimą priėmė, kai dvi lėktuvnešių grupes Viduržemio jūroje, netoli Izraelio krantų dislokavo. Ir tai iš tikrųjų nuėmė garą nuo tokių valstybių, kaip Iranas.

Tad tas atgrasymas, reali jėga, ji veikia. Kuo ryžtingesni bus Vakarai, tuo tikimybė, kad eskalacija neišsiplėtos bus didesnė. Taip, kad reikia ryžtingų sprendimų iš Vakarų ir reaguoti“, – svarstė V.Malinionis.

[[ge:lrytas:lrytas:30026062]]

Rusijos vaidmuo

Į JAV bei JK antskrydžius prieš hučių sukilėlių taikinius Jemene sureagavo ir Maskva. Rusijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė atakas, sakydama, kad „tai yra visiškas tarptautinės teisės pažeidimas“. Pasak ministerijos atstovės Marijos Zacharovos, „anglosaksų šalys eskaluoja padėtį regione dėl savo destruktyvių tikslų“.

Be to, reaguodama į šią ataką, Rusija paprašė penktadienį sušaukti specialų JT Saugumo Tarybos posėdį. Tai iškėlė klausimą, kokį vaidmenį paaštrėjusiame konflikte galėtų vaidinti Rusija.

D.Antanaitis ramina, kad Maskva tiesiogiai įsikišti į šį konfliktą yra nepajėgi.

„Šiai dienai Rusija gali tik kažką sukviesti arba kažką grasinti. Padėti Jemeno hučiams – nei pinigais, nei ginklais Rusija negali“, – konstatavo karybos ekspertas.

D.Antanaitis reziumavo, kad šiuo metu hučiams gali padėti nebent Iranas, tačiau teikti karinę pagalbą hučiams dabar bus sunku net ir šiai, po padidinamuoju stiklu esančiai šaliai:

„Vienintelis, kas gali padėti, ko gero, yra Iranas, bet tam, kad Iranas galėtų padėti, jis turi kažkokiu būdu atgabenti jiems ginklus jūra arba per kitas valstybes, kurios yra prieš Jemeną.“

Už didžiulės JAV ir JK atakos – aiškūs tikslai: ekspertai įvardijo, kodėl to buvo galima tikėtis