R. Fico sakė, kad nežino, ką jie veiks šalyje, tačiau šią informaciją sužinojo iš užrašų, rengdamasis Europos vadovų susitikimui Paryžiuje.
Toks žingsnis paskatintų eskalaciją, sakė R. Fico, kuris jau seniai nepritaria karinių pajėgų tiekimui Ukrainai ir laikosi pozicijos, kurią kai kurie kritikai laiko prorusiška.
„Apsiribosiu pasakydamas, kad šios tezės reiškia, jog kelios NATO ir ES valstybės narės svarsto galimybę dvišaliu pagrindu siųsti savo karius į Ukrainą“, – sakė jis.
„Negaliu pasakyti, kokiu tikslu ir ką jos ten turėtų daryti“, – pažymėjo R. Fico.
Susitikimas Paryžiuje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį priims Europos lyderius, atvyksiančius į konferenciją, kurios tikslas – sustiprinti Vakarų paramą Ukrainai, dvejus metus atremiančiai Rusijos invaziją.
Susitikimas Paryžiuje bus proga dalyviams „dar kartą patvirtinti savo vienybę ir ryžtą įveikti Rusijos vykdomą agresijos karą Ukrainoje“, nurodė Prancūzijos prezidentūra. Tai taip pat rodo E. Macrono troškimą pateikti save kaip didžiausią Europoje Ukrainos rėmėją, vis labiau baiminantis, kad Amerikos parama artimiausiais metais gali sumažėti.
„Išvarginta ir daužoma, bet vis dar atsilaikanti. Ukraina kovoja už save, už savo idealus, už mūsų Europą. Mūsų įsipareigojimas jos pusėje nesusvyruos“, – parašė E. Macronas socialiniame tinkle X minint dvejus metus nuo karo pradžios.
Ši konferencija E. Macronui yra ir galimybė parodyti Europos autonomiją saugumo klausimais, jos siekti jis ragino dar prieš invaziją.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda dalyvaus maždaug 20 Europos valstybių ir vyriausybių vadovų konferencijoje, kurią vaizdo ryšiu pradės Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kitoms valstybėms bus atstovaujama ministrų lygiu. Dalyvaus ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas bei JAV ir Kanados atstovai.
„Aiški žinia V. Putinui“
Pasak Prancūzijos prezidentūros, per susitikimą bus „išnagrinėtos visos priemonės veiksmingai paremti Ukrainą“.
Vakarų pareigūnai pripažįsta riziką, kad 2024 m. Rusija gali įgyti persvarą konflikte, nes Ukrainai baigsis ginklai ir amunicija. Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas sekmadienį pareiškė, kad pusė Vakarų karinės pagalbos, pažadėtos Kyjivui, pristatoma pavėluotai, ir apgailestavo, jog „įsipareigojimai dar nereiškia pristatymo“.
Prancūzijos prezidentūros pareigūnas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų paskelbta, sakė, jog susitikimas turi paneigti „įspūdį, kad viskas griūva“ po Ukrainos nesėkmių mūšio lauke. „Norime pasiųsti (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui aiškią žinią, kad jis nelaimės Ukrainoje“, – sakė pareigūnas.
Pasak jo, paskelbti apie naują pagalbą neplanuojama, bet dalyviai nagrinės būdus, kaip „daryti dalykus geriau ir ryžtingiau“.
„Konfliktas būtų visiškai kitoks“
Kyla vis daugiau abejonių dėl ilgalaikės Amerikos paramos Ukrainai gyvybingumo, naują pagalbos paketą blokuoja JAV įstatymų leidėjai, o į prezidento postą per rinkimus vėliau šiais metais planuoja grįžti Donaldas Trumpas.
Sekmadienį V. Zelenskis pareiškė, kad jo šalies pergalė „priklauso“ nuo Vakarų paramos ir kad jis yra „tikras“, kad Jungtinės Valstijos patvirtins svarbų karinės pagalbos paketą.
„Mes nesame nei atsistatydinę, nei pralaimėtojai“, – sakė Prancūzijos pareigūnas ir pridūrė, kad „Rusijos pergalės Ukrainoje nebus“.
Buvusi amerikiečių diplomatė, o dabar Atlanto tarybos Eurazijos centro vyresnioji patarėja Debra Cagan sakė, kad jei Vakarai būtų suteikę Ukrainai ginklų, tokių kaip naikintuvai F-16 ar vokiečių raketos „Taurus“, „dabar matytume visiškai kitokį konfliktą“. Ji pridūrė, jog tai yra neryžtingumo padariniai, „sukeliantys daugiau mirčių, daugiau sunaikinimo“ ir lemsiantys „dar sunkesnius sprendimus“.
Konferencija turėtų prasidėti 16 val. Grinvičo laiku (18 val. Lietuvos laiku), E. Macrono spaudos konferencijos tikimasi apie 20.30 val. Grinvičo laiku (22.30 val. Lietuvos laiku).
