Buvęs Didžiosios Britanijos šnipinėjimo agentūros MI6 vadovas Richardas Dearlove'as niekada nebuvo iš tų, kuriems pareigūnų neveiksnumas praeina pro akis.
Praėjusiais metais jis peikė „žymius mūsų pačių elito narius“ už tai, kad jie „dirba mūsų priešų darbą už juos, gindami „Huawei“ ir atsisakydami paskelbti rimtą mokslinį tyrimą, kuriame abejojama Kinijos pasakojimu apie COVID-19 kilmę“. Taigi, nereikėtų tikėtis, kad jis su Vokietija elgsis nuolaidžiai po to, kai Rusija perėmė neeilinį slapto šalies karinių oro pajėgų vadovo ir trijų kitų karininkų pokalbio įrašą, rašo Briuselio leidinys „Politico“.
Buvęs vyriausiasis britų šnipas šią situaciją vertina su pasibaisėjimu: „Jūs žinote taip pat gerai, kaip ir aš, kad jų saugumo rezultatai yra siaubingi. Tiesą sakant, tai gana šokiruojantis dalykas“, – šyptelėjo R.Dearlove'as, kalbėdamas su „Politico“.
„Angela Merkel buvo per daug atsipalaidavusi, kai Vokietijai vadovavo mobiliuoju telefonu. Taigi galite būti tikri, kad rusai jos klausėsi – ir tikriausiai tebesiklauso. Manau, kad Vokietijos problema yra ta, kad ji dabar temperamentingai pacifistinė ir niekada rimtai nežiūrėjo į saugumą“, – pridūrė jis.
Tačiau Vokietija – ne vienintelis 79-erių R.Dearlove'o nerimo šaltinis. Jis taip pat baiminasi dėl bendros Vakarų nepasirengimo ir nestabilumo būklės.
Kalbant apie Vokietiją, negalima sakyti, kad „nėra žmonių, kurie į tai žiūri rimtai, tačiau jie sudaro mažumą“, – sakė R.Dearlove'as. Jis paminėjo buvusį Vokietijos Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) prezidentą Augustą Hanningą, kuris yra jo asmeninis draugas, kaip vieną iš tokių asmenų. O pats A.Hanningas įspėjo, kad Rusijos vykdytas itin jautraus konferencinio pokalbio pasiklausymas greičiausiai yra tik „ledkalnio viršūnė“.
Būdamas MI6 vadovu, R.Dearlove'as labai atsargiai vertino, kuo dalijasi su BND, baimindamasis, kad tai pernelyg lengvai nutekės į Rusiją. „Buvo tam tikrų labai slaptų dalykų, kurių niekada nebūtume jiems perdavę“, – sakė jis.
Tačiau atsižvelgiant į Vokietijos vaidmenį Vakarams remiant Ukrainą, dabartiniam MI6 vadovui Richardui Moore'ui gali būti sunkiau sulaikyti tokią žvalgybinę informaciją. „Vokiečiai bus labai susinervinę, abejos, kaip žaisti savo kortomis, ir desperatiškai norės gauti gaires“, – aiškino R.Dearlove'as.
Tačiau ne tik Vokietija, bet ir Jungtinė Karalystė kelia ypatingą susirūpinimą į pensiją išėjusiam britų šnipinėjimo vadovui.
Kalbant apie Jungtinę Karalystę, R.Dearlove'as įžvelgia atotrūkį tarp žodžių ir veiksmų, tarp perspėjimų, pavyzdžiui, gynybos sekretoriaus Granto Shappso pareiškimo, kad Jungtinė Karalystė turi nuspręsti, „ar pasiduoti problemų jūrai, ar daryti viską, ką galime, kad atgrasytume nuo pavojaus“, ir realių veiksmų, kad būtų pasirengta tam pavojui.
„Jei čia, Jungtinėje Karalystėje, gatvėje sustabdytumėte bet kurį žmogų ir paklaustumėte, ar jis mano, kad Didžioji Britanija kariauja, jis pažiūrėtų į jus kaip į beprotį, – sakė R.Dearlove'as. – Tačiau mes kariaujame – esame įsitraukę į pilkąjį karą su Rusija, ir aš stengiuosi tai priminti žmonėms.“
R.Dearlove'as piktinasi Didžiosios Britanijos gynybos išlaidomis ir mano, kad jų tiesiog nepakanka Rusijos ir Kinijos keliamoms grėsmėms atremti. Praėjusią savaitę paskelbtame pavasario biudžete kancleris Jeremy'is Huntas paskelbė, kad JK ginkluotosioms pajėgoms iš karto nebus skiriama naujų pinigų, o dėl fiskalinio spaudimo, Nacionalinės sveikatos tarnybos poreikių ir prioritetinių mokesčių mažinimo nuspręsta išlaikyti 2 proc. nacionalinių pajamų dydžio išlaidas gynybai.
Tačiau, pasak Malcolmo Chalmerso iš Karališkojo jungtinių tarnybų instituto, realiai tai reiškia sumažėjimą ir greičiausiai reikš pajėgumų mažinimą. „Visa kita, kas nėra branduolinio biudžeto dalis, patirs didelį spaudimą, – „Politico“ sakė M.Chalmersas.
„Vyriausybei teks priimti nemalonius trumpalaikius sprendimus dėl įvairių įprastinės įrangos pajėgumų tuo metu, kai karas Ukrainoje nušviečia apleistus pajėgumus, į kuriuos mūsų ginkluotosioms pajėgoms akivaizdžiai reikia daugiau investuoti“, – pridūrė jis.
R.Dearlove'as pritaria M.Chalmersui. „Turime priimti sunkius sprendimus, ir bijau, kad sunkūs sprendimai dabar yra priešais mus. Turėtume skirti bent 2,5 proc. išlaidų (gynybai)“, – sakė jis.
„Mums skubiai reikia statyti daugiau laivų. Mums reikia daug didesnio laivyno. Ir mums reikia daugiau batų ant žemės, dėl Dievo meilės“, – pridūrė R.Dearlove'as, pažymėdamas, kad karas Ukrainoje parodė žmogiškųjų išteklių svarbą.
Tačiau buvęs MI6 vadovas vis dėlto šiek tiek guodėsi tuo, ką daro Vidurio Europos ir Baltijos šalys, ypač gyrė Lenkiją, kuri pasiekė rekordinį NATO gynybos išlaidų lygį. Lenkija šiuo metu gynybai skiria beveik 4 proc. BVP, o prezidentas Andrzejus Duda dar šią savaitę perspėjo, kad „Rusijos imperialistinės ambicijos ir agresyvus revizionizmas stumia Maskvą į tiesioginę konfrontaciją su NATO, Vakarais ir galiausiai su visu laisvuoju pasauliu“.
Rusijai pereinant prie karo ekonomikos ir skiriant beveik 30 proc. savo metinio biudžeto ginklavimuisi, atėjo laikas visoms NATO narėms siekti gynybai skirti 3 proc. savo BVP, sakė A.Duda.
R.Dearlove'as mano, kad toks išlaidų gynybai didinimas taip pat yra būtina „apsauga nuo Donaldo Trumpo“. „Jei D.Trumpas ateis į valdžią, iki to laiko dauguma NATO narių arba atitiks, arba viršys 2 proc. savo BVP išlaidas gynybai“, – sakė jis. O tai turėtų padėti susidoroti su tuo, kad Baltuosiuose rūmuose dar vieną kadenciją dirbs ilgametis NATO kritikas.
„Tai visiškai kitokia situacija nei pirmąjį kartą. Pritariu tam, ką D.Trumpas darė per pirmąją kadenciją, kritikuodamas NATO, ypač vokiečius. Jei vokiečiai iš tiesų pradės rimtai skirti lėšų ginklavimuisi – o tai jie turėtų daryti dėl savo ekonomikos dydžio – tai būtų visiškai permaininga“, – sakė jis.
Tačiau R.Dearlove'as, kuris 1999–2004 m. vadovavo MI6, nevienareikšmiškai vertina D.Trumpą, kuris skundžiasi, kad NATO narės Europoje nemoka už savo darbą, ir yra nuėjęs taip toli, kad grasino pasitraukti iš partnerystės.
Neseniai R.Dearlove'as britų transliuotojui „Sky News“ sakė, kad D.Trumpo perrinkimas būtų „problemiškas“ dėl jo problemų su NATO ir kad jei buvęs JAV prezidentas imtųsi skubotų veiksmų, tai galėtų padaryti daug žalos, įskaitant ir Didžiosios Britanijos saugumą.
Tiesa, R.Dearlove'as pažymėjo, kad D.Trumpui, atrodo, patinka Didžioji Britanija – priešingai nei dabartiniam prezidentui Joe Bidenui – ir Baltuosiuose rūmuose gali atsirasti galimybė Jungtinei Karalystei užsitikrinti prekybos susitarimą su juo.
„D. Trumpui emociškai gana patinka Jungtinė Karalystė. Jam ji patinka labiau nei J.Bidenui. Turiu omenyje, kad J.Bidenas yra senamadiškas Amerikos airių katalikas, turintis visus išankstinius nusistatymus, kuriuos airių katalikai turi apie Angliją“, – sakė jis.
Jis taip pat sakė „Politico“, kad „užkulisiuose vyksta nemažai darbų“. Esą daug kalbamaso su D.Trumpo nacionalinio saugumo žmonėmis, kad jie suprastų NATO svarbą. „Nemanau, kad viltys prarastos“, – pridūrė jis.
Tačiau vienas dalykas jam tikrai patinka D.Trumpe – jo nenuspėjamumas. „Atgrasymo principas iš tikrųjų grindžiamas neapibrėžtumu ir tuo, kad negalima atspėti, ką ketina daryti jūsų priešininkas. O kalbant apie spėjimą, ką D.Trumpas ketina padaryti, jis turi atgrasomąjį poveikį, nes niekada negali būti tikras, ką jis padarys toliau“, – sakė R.Dearlove'as.
Tai, žinoma, gali būti labai naudinga bendraujant su priešais. Problema kyla, kai tokiu pat nenuspėjamu būdu elgiamasi su draugais.
Parengta pagal „Politico“ inf.
