Pereiti į turinį

Vis garsiau aidint perspėjimams apie Rusijos pasiruošimą karui su NATO – atskleistos Kremliaus gudrybės užkulisiuose

Apie Rusijos rengimąsi karą prieš NATO pradėti anksčiau nei tikėtasi įspėjęs Karo studijų institutas (ISW) šią savaitę įvertino, kad Rusija toliau didina pastangas sukurti koaliciją, kuri sudarytų atsvarą Vakarams, stiprindama dvišalius santykius su Iranu, Šiaurės Korėja ir Kinija. Ryšius su Maskvą liaupsinusios autoritarinių lyderių kalbos Vladimirui Putinui dar kartą pasiskelbus Rusijos prezidentu taip pat simbolizuoja tik didėjantį norą bendradarbiauti su trečius metus karą Ukrainoje vykdančiu diktatoriumi. Ką tokių aljansų kūrimasis reikš Europos saugumui?
Karo studijų institutas (ISW) įvertino, kad Rusija toliau didina pastangas sukurti koaliciją, kuri sudarytų atsvarą Vakarams.
Daugiau nuotraukų (39)

JAV veikiantis analitinis centras atkreipė dėmesį į kelis svarbius pastarosiomis dienomis įvykusius susitikimus ir pokalbius.

Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Rudenka Maskvoje susitiko su Kinijos specialiuoju atstovu Korėjos pusiasalio reikalams Liu Siaomingu ir aptarė padėtį Korėjos pusiasalyje. Šio susitikimo metu abu politikai apkaltino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes keliant grėsmę karinei padėčiai Šiaurės rytų Azijoje ir perspėjo Jungtines Valstijas dėl Šaltojo karo laikų „blokinio mąstymo“ plitimo.

Tuo tarpu Rusijos ambasadorius Kinijoje Igoris Morgulovas susitiko su Kinijos naujienų agentūros „Xinhua“ vadovu Fu Hua, kad aptartų dvišalį bendradarbiavimą žiniasklaidos srityje.

Analitikai pažymėjo, kad Rusija pastebimai intensyvina santykius ir su Šiaurės Korėja, iš kurios mainais į tikėtiną technologinį bendradarbiavimą bei kitą neįvardytą paramą gavo balistinių raketų ir artilerijos sviedinių, o tai sukėlė Pietų Korėjos susirūpinimą dėl saugumo pusiasalyje, kur karas tarp kaimynių oficialiai nėra pasibaigęs nuo 1950 m.

Tą pačią dieną Irano prezidentas Ebrahimas Raisi telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad aptartų dvišalį bendradarbiavimą. Šio pokalbio metu Irano vadovas patvirtino norą padėti Rusijai stabilizuoti Pietų Kaukazo regioną, greičiausiai turėdamas omenyje neramumus tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.

Analitikai mano, kad visi šie susitikimai, kuriais Rusija siekia stiprinti dvišalius santykius su Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja ir gauti karinės naudos, yra „blokinio mąstymo“, kuriuo Rusijos ir Kinijos atstovai kaltino JAV ir jų sąjungininkes, pavyzdys. ISW daro išvadą, kad Kremlius naudojasi karu Ukrainoje, siekdamas dvišalių santykių stiprinimo su savo partneriais Rytuose bei burdamas valstybių koaliciją, kad sukurtų atsvarą Vakarams, kas jau seniai yra pagrindinis Rusijos užsienio politikos tikslas.

Vertindamas pasaulyje besikeičiančią galios dinamiką Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala teigia, kad santykiai tarp Vakarų atžvilgiu priešiškai nusiteikusių valstybių tvirtėja, tačiau kol kas tvirto aljanso joms sukurti nepavyksta dėl nesutarimų tarpusavyje ir skirtingų ekonominių interesų.

„Faktai akivaizdūs: Irano dronai ir Šiaurės Korėjos amunicija yra reikšminga paspirtis Kremliui vykdant agresiją prieš Ukrainą. Kinija perka žaliavas iš Irano, kurios yra sankcionuojamos Vakarų šalių. Kinija taip pat vysto ekonominius ryšius su Rusija, ir tokiu būdu silpnina Vakarų spaudimo priemonių efektyvumą. Be to, pagreitį įgauna tokie tarptautiniai formatai kaip BRICS, kurie bando sukurti atsvarą demokratinių valstybių, ypač JAV, lyderystei.

RusijaKinijaVladimiras Putinas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.