Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu sakė kolegai iš Rusijos Sergejui Šoigu, kad Prancūzija visada buvo pasirengusi duoti atkirtį „terorizmui“ ir yra pasirengusi „plėsti kontaktus, siekiant kuo veiksmingiau kovoti su šia grėsme“, sakoma Prancūzijos gynybos ministerijos pranešime.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad „radikalūs islamistai“ surengė kruviną išpuolį koncertų salėje Maskvoje, per jį žuvo mažiausiai 144 žmonės, tačiau teigė, kad jie susiję su Ukraina.
S. Lecornu sakė, kad Prancūzija neturi informacijos, siejančios teroro aktą su Ukraina, ir paragino Maskvą „liautis instrumentalizuoti“ ataką, pranešė Gynybos ministerija.
„Ministras taip pat be išlygų pasmerkė agresijos karą, kurį Rusija pradėjo Ukrainoje“, – sakoma pranešime. „Prancūzija ir toliau rems Ukrainą tol, kol reikės ir kiek reikės, jos kovoje už laisvę ir suverenitetą, kad Europos žemynui būtų garantuota taika ir saugumas“, – sakoma pranešime.
Kovą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Paryžius pasiūlė Rusijos saugumo tarnyboms „stiprinti bendradarbiavimą“, ir pridūrė, kad kontaktai bus palaikomi „techniniu ir ministerijų lygiu“, o ne per tiesioginius pokalbius su V. Putinu.
2022 m. Prancūzijos lyderis daug kartų skambino V. Putinui, kad perspėtų jį neįsiveržti į Ukrainą, tų metų pradžioje keliavo į Maskvą. Jis telefonu palaikė ryšį su V. Putinu net invazijai prasidėjus, bet po to pokalbiai nutrūko, pastarąjį kartą prezidentai telefonu kalbėjosi 2022 m. rugsėjo mėnesį.
Pastaraisiais mėnesiais E. Macronas dar labiau sugriežtino savo poziciją Rusijos atžvilgiu, neatmetė galimybės pasiųsti karius į Ukrainą.
Ankstesnis pastarasis S. Lecornu ir S. Šoigu pokalbis telefonu įvyko 2022 m. spalį.
