Šios šalies premjeras Johnas Gahras Store sakė, kad tam, jog būtų galima atsižvelgti į „pablogėjusią saugumo situaciją mūsų pasaulio dalyje“, jis siūlo 2024-2026 metais kariuomenei skirti papildomus 600 mlrd. kronų (51,6 mlrd. eurų). Tai „istorinės pastangos“, pažymėjo ministras pirmininkas.
„Stipresnė gynybos sistema veiks kaip atgrasymo priemonė prieš tuos, kurie siekia kelti grėsmę mūsų saugumui ir mūsų sąjungininkams“, – karinio jūro laivyno fregatos denyje pristatydamas vyriausybės baltąją knygą dėl gynybos tikino J. G. Store.
„Mūsų pradinė hipotezė yra ta, kad daugelį metų turėsime susidurti su pavojingesniu ir labiau nenuspėjamu kaimynu“, – nurodė premjeras, omenyje turėdamas Rusiją.
Norvegija ir Rusija Tolimojoje Šiaurėje turi 198 km ilgio sausumos sieną ir jūrų sieną Barenco jūroje.
Remiantis baltąja knyga, Norvegija, be kita ko, planuoja užsisakyti penkias naujas fregatas, mažiausiai 50 povandeninių laivų, iki 28 įvairaus dydžio laivų, jūrinių žvalgybinių dronų ir sraigtasparnių. Brigadų skaičius teritorinėje kariuomenėje padidės nuo vieno iki trijų. Tuo metu brigadų, kurioms patikėtas priešlėktuvinių sistemų valdymas, skaičius padvigubės, iki aštuonių, o ankstesnis sprendimas uždaryti jūrų patrulių oro bazę vienoje šalies saloje bus atšauktas.
Pasak Norvegijos biudžeto ministro Trygve Slagsvoldo Vedumo, gynybos biudžetas padidės nuo 91 mlrd. kronų šiais metais iki 166 mlrd. kronų 2036-aisiais. Naujoji suma sudaro 3 proc. Norvegijos bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su šiais metais skiriamais 2 proc., kurie žymi minimalią NATO reikalaujamą ribą.
Tam, kad atitinkami planai būtų patvirtinti, centro kairės mažumos vyriausybei reikės kitų partijų paramos. Pagrindinė opozicinė konservatorių partija jau yra pasiuntusi teigiamą signalą ir pareiškusi, kad minėtoji baltoji knyga suteikia „gerą pagrindą deryboms“.
