„The Washington Post“ Europos reikalų apžvalgininkas Lee Hockstaderis apie tai rašo dienraščio skiltyje. Pasak jo, raudonos linijos, ribojančios Vakarų karinę paramą Ukrainai, kol kas labiau primena „išblukusius rožinius taškus“. Tai galima pasakyti, ypač atsižvelgiant į tai, kad JAV jau iš dalies panaikino draudimą pulti Rusiją savo ginklais.
„Kadangi buvusių griežtų eskalacijos ribų atsisakyta dėl Ukrainos išlikimo interesų, draudimas dislokuoti Vakarų karines pajėgas nuo pat pradžių buvo pats nekintamiausias. Dabar šis esminis draudimas atrodo kaip niekad netvirtas, Prancūzijai svarstant galimybę siųsti karinius instruktorius (į Ukrainą)“, – pridūrė jis.
L.Hockstederio nuomone, tokio sprendimo pasekmės gali būti rimtesnės ir mažiau nuspėjamos nei visi ankstesni kartai, kai Vakarai sutiko suteikti pagalbą, kurią anksčiau atmesdavo. Siunčiant karius į Ukrainą įvyktų „kiekybinis eskalacijos šuolis“, nes Europos kariai gali patirti aukų, be to, nukentės politinė vertė idėjos, kad tai yra karas, kuriame tik ukrainiečiai deda didžiules aukas, kad apgintų Europą nuo Rusijos.
Susiję straipsniai
Pažymima, kad JAV prezidento Joe Bideno pastangos paremti Ukrainą, bet išvengti pasaulinio karo, paskatino savęs ribojimą ir delsimą aprūpinti jos kariuomenę reikiama ginkluote. Kartu tai atskleidė tuščius Maskvos branduolinius grasinimus, kuriais ji atsako į aprūpinimą vis galingesniais ginklais.
Pasak apžvalgininko, E.Macronas mano, kad Vakarai turėtų laikyti Kremlių nežinioje, kad eskalacijos rizikos apskaičiavimo naštą perkeltų V.Putinui. Autorius kelia klausimą: o kas bus, jei V.Putinas priims E.Macrono blefą? Jo nuomone, Prancūzijos prezidentas padarė nedaug, kad parengtų viešąją nuomonę galimai prancūzų karių žūčiai Ukrainoje, o dauguma pagrindinių Prancūzijos sąjungininkių NATO kategoriškai nepritaria karių dislokavimui ir „vargu ar pasinaudos Prancūzijos nuostoliais siekdamos tiesioginės konfrontacijos su Rusija“.
„Iš tiesų V.Putinas smūgį Prancūzijos kariams, jei Rusijos kariai juos ras, gali vertinti ne tik kaip būdą atskleisti Vakarų susiskaldymą, bet ir kaip galimybę pažeminti E.Macroną, kuris šiuo metu yra vienas aršiausiai prieš Rusiją nusiteikusių Vakarų lyderių. Prancūzija turi galingą karinę jėgą ir yra viena iš pirmaujančių ginklų gamintojų pasaulyje. Tačiau lieka neaišku, ką konkrečiai Prancūzija gali pasiūlyti mūšiuose išbandytai Kijevo kariuomenei po to, kai ši daugiau nei dvejus metus stabdė V.Putino puolimą“, – rašo jis.
L.Hockstederis taip pat pažymėjo, kad Prancūzija teikia karinę pagalbą Ukrainai, tačiau pagal bendrą apimtį ji nusileidžia Nyderlandams, Danijai ir Lenkijai, jau nekalbant apie Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietiją ir Didžiąją Britaniją.
Jis mano, kad E.Macronas rizikuoja pabrėžti savo izoliaciją ir kartu gauti mažai naudos, jei paskelbs apie karinių instruktorių siuntimą į Ukrainą per 80-ąsias „D dienos“ metines.
Karinio personalo siuntimas į Ukrainą
E.Macronas ėmėsi iniciatyvos dėl galimo užsienio karių siuntimo į Ukrainą. Jis pareiškė, kad Paryžius bus priverstas apie tai diskutuoti, jei rusai pralauš frontą ir Kijevas paprašys pagalbos.
Iš pradžių dauguma šalių priešinosi šiai idėjai, tačiau vėliau kelios Ukrainos sąjungininkės paskelbė esančios pasirengusios siųsti instruktorius.
Neseniai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas palankiai įvertino Prancūzijos iniciatyvą siųsti instruktorius Ukrainos kariams mokyti. Vėliau Gynybos ministerija pažymėjo, kad diskusijos tebevyksta.