Šie J. Stoltenbergo komentarai pasigirdo tuo metu, kai įtampa tarp Rusijos ir NATO narių dar labiau išaugo.
Praėjusią savaitę Kremlius apkaltino Vakarus, neva jie „įžengė į naują įtampos eskalavimo etapą“, mat JAV prezidentas Joe Bidenas panaikino apribojimus Ukrainai naudoti Jungtinių Valstijų pristatytą ginkluotę pulti taikinius Rusijos teritorijoje, tačiau tik Charkovui apginti.
„Jeigu tik nepaliksime vietos nesusipratimams ir nesuteiksime Maskvai ar kitoms mus pulti galinčių šalių sostinėms progos ką nors netinkamai įvertinti, jokios karinės grėsmės NATO šalims nėra“, – lankydamasis naujausioje aljanso narėje Švedijoje sakė J. Stoltenbergas.
Susiję straipsniai
Paklaustas, ar Rusija galėtų išmėginti, kaip veikia aljanso 5 straipsnis, pagal kurį narės įsipareigojusios viena kitą ginti, J. Stoltenbergas atsakė, kad „jokios tiesioginės karinės grėsmės nė vienai NATO šaliai nematome“.
„Todėl nemanome, kad bus išmėginta, ar veikia mūsų 5 straipsnis“, – kartu su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu surengtoje bendroje spaudos konferencijoje kalbėjo jis.
U. Kristerssonas taip pat paskelbė, kad Švedijos karinės oro pajėgos prisijungs prie NATO oro policijos pajėgų, o Švedijos naikintuvai „Gripen“ pagrinde patruliuos Baltijos valstybių oro erdvę.
Be to, rusų invazijai besipriešinančios Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Vakarus dėti daugiau pastangų pasiekti taiką teisingomis sąlygomis.
Kijevas prašo Europos padidinti karinę pagalbą, nes pastaraisiais mėnesiais Rusija mūšio lauke ima viršų.