Jis taip pat sakė, kad Ukrainos puolimo motyvas buvo siekis pagerinti savo derybines pozicijas.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos patiria vis daugiau nuostolių, ypač tarp pajėgiausių dalinių, kuriuos priešas siunčia prie mūsų sienos“, tikino V.Putinas ir pridūrė:
„Priešas neabejotinai sulauks deramo atsako, ir nėra jokių abejonių, kad mes pasieksime visus savo tikslus.“
Susiję straipsniai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienio vakarą pirmą kartą pripažino puolimą Rusijos teritorijoje. Jis sakė, kad Rusija šią vasarą iš savo Kursko regiono surengė 2 000 atakų ir nusipelnė atsako.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad operacijoje dalyvauja tūkstančiai karių – gerokai daugiau nei nedidelis įsiveržimas, apie kurį iš pradžių pranešė Rusijos pasieniečiai, rašo BBC.
Tai didžiausias Kijevo konvencinių pajėgų koordinuotas puolimas Rusijos teritorijoje.
Analitikai įvertino operacijos Kursko srityje naudą Ukrainai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas Rusijos Kursko srityje leido Gynybos pajėgoms bent laikinai perimti iniciatyvą viename fronto ruože ir tęsti kovą visame mūšio lauke, savo ataskaitoje paskelbė Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
Pasak jų, iniciatyvos turėjimas visoje karo veiksmų teritorijoje nuo 2023 metų lapkričio leido rusams patiems nustatyti kovų Ukrainoje vietą, laiką, mastą ir reikalavimus, o Kijevas buvo priverstas skirti materialinius ir žmogiškuosius išteklius reaktyviosioms gynybinėms operacijoms.
Tačiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Kursko srityje privertė Kremlių ir Rusijos karinę vadovybę reaguoti ir permesti pajėgas bei priemones į ruožą, kuriame Ukrainos kariai pradėjo puolimą.
Rusijos kariuomenė nevykdė aktyvių kovinių operacijų Kursko srityje, bet naudojosi savo iniciatyva, kad darytų spaudimą Ukrainai. Be kita ko, rusai trukdė Ukrainos pajėgoms telkti gyvąją jėgą ir priemones būsimoms kontrpuolimo operacijoms, kartu nustatydami karo veiksmų tempą, leidžiantį jiems palaikyti savo puolimą.
„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Rusijos kariuomenės vadovybė tikriausiai klaidingai nusprendė, kad Ukraina neturi galimybių perimti šios iniciatyvos, o Ukrainos sugebėjimas pasiekti operatyvinį netikėtumą ir perimti bendrą karinę iniciatyvą verčia abejoti operatyvinėmis-strateginėmis prielaidomis, kuriomis grindžiamos dabartinės Rusijos puolimo pastangos Ukrainoje“, – pažymi analitikai.
Jų nuomone, ši Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija ir galimi tolesni įsiveržimai per sieną verčia Rusiją priimti sprendimą, ar tūkstančio kilometrų tarptautinę sieną su Ukraina laikyti teisėta fronto linija, kurią Rusija turi ginti. Tai gali nulemti ilgalaikio operatyvinio planavimo suvaržymus, su kuriais Rusija anksčiau nesusidūrė.
Kaip rašė UNIAN, rugpjūčio 6 d. buvo pranešta apie įsiveržimą į Kursko sritį iš Ukrainos teritorijos. Rugpjūčio 7 d. Rusijos socialiniai tinklai skelbė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė kelių srities gyvenviečių kontrolę ir stumiasi į Rusijos teritorijos gilumą.
Šeštadienį Rusijos valdžia pranešė, kad iš Kursko srities pasienio rajonų į saugesnes vietas evakuota daugiau kaip 76 tūkst. gyventojų.