Įtampa neramioje Pietų Kinijos jūroje vėl padidėjo, kai Kinijos ir Filipinų laivai susidūrė netoli ginčijamo Antrojo Tomo seklumos kyšulio, taip paaštrindami ir taip įtemptą jūrų ginčą.

Naujausia konfrontacija, kurios metu abi pusės apsikeitė kaltinimais, pabrėžia gilėjantį konfliktą dėl strateginių vandenų, kuriuose gausu išteklių ir kurie yra svarbūs pasaulinei prekybai.

Kinijai kaltinant Filipinus sąmoninga provokacija, o Manilai smerkiant Pekino „agresyvius manevrus“, šis incidentas ne tik didina regioninį nestabilumą, bet ir kelia pavojų, kad į jį gali įsitraukti tarptautinės galios, įskaitant Jungtines Valstijas, ir dar labiau apsunkinti geopolitinį kraštovaizdį.

Kinijos ir Filipinų laivai pirmadienį susidūrė netoli ginčijamo Antrojo Tomo seklumos rajono Pietų Kinijos jūroje, pranešė Kinijos ir Filipinų žiniasklaida. Abi šalys dėl incidento apkaltino viena kitą.

[[ge:lrytas:lrytas:33711348]]

Ką apie susidūrimą pasakė Kinija?

Pekinas apkaltino vieną iš Filipinų laivų „tyčia“ susidūrus su Kinijos laivu.

„Nepaisant daugkartinių Kinijos pusės įspėjimų, Filipinų laivas 4410 tyčia susidūrė su Kinijos laivu 21551“, – sakė Kinijos pakrančių apsaugos tarnybos atstovas Geng Yu, kurį citavo valstybinis transliuotojas CCTV.

[[ge:lrytas:lrytas:33713085]][[ge:lrytas:lrytas:33713756]]

„Filipinų pakrančių apsaugos laivai... neteisėtai įplaukė į vandenis netoli Xianbino rifo Nansha salose be Kinijos vyriausybės leidimo“, – sakoma CCTV pranešime, kuriame vartojami kiniški Sabinos seklumos ir Spratlio salų pavadinimai.

Kinija apkaltino Filipinų laivus veikus „neprofesionaliai ir pavojingai, dėl ko įvyko staigus susidūrimas“.

Kinijos pakrančių apsauga teigė, kad ėmėsi kontrolės priemonių prieš Filipinų laivus „pagal įstatymus“.

Ji paragino Filipinus „nedelsiant nutraukti pažeidimus ir provokacijas“ arba „prisiimti visas pasekmes“.

Kaip atsakė Filipinai?

Tuo tarpu Filipinų vyriausybė pareiškė, kad per susidūrimą, dėl kurio ji kaltino Kiniją „neteisėtais ir agresyviais manevrais“, buvo apgadinti du jos laivai.

„Šie pavojingi manevrai lėmė susidūrimus, dėl kurių buvo padaryta struktūrinė žala abiem PCG (Filipinų pakrančių apsaugos tarnybos) laivams“, – sakė nacionalinio saugumo tarybos ir Manilos Pietų Kinijos jūros operatyvinės grupės atstovas Jonathanas Malaya.

Manila teigė, kad abu pakrančių apsaugos laivai – „Cape Engano“ ir „Bagacay“ – plaukė papildyti Plokščiojoje saloje dislokuoto personalo atsargų.

Pasak Filipinų, „Cape Engano“ susidūrė su Kinijos pakrančių apsaugos laivu pirmadienį apie 3.24 val. vietos laiku.

Manila pranešė, kad maždaug po 16 minučių į „Bagacay“ du kartus taranavo Kinijos pakrančių apsaugos laivas.

Ginčas Pietų Kinijos jūroje

Kinija pretenduoja į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, įskaitant Antrojo Tomo seklumos rajono. Kelios Pietryčių Azijos valstybės yra pareiškusios prieštaringas ir kartais persidengiančias pretenzijas dėl Pietų Kinijos jūros.

Pekinas atmetė 2016 m. Nuolatinio arbitražo teismo Hagoje sprendimą, kuriame teigiama, kad Kinijos pretenzijos neturi jokio pagrindo pagal tarptautinę teisę.

Liepos mėn. Kinija ir Filipinai pasiekė „laikinąjį susitarimą“, kuriuo siekiama nutraukti jūrų konfrontaciją prie Antrojo Tomo seklumos rajono, leidžiant Manilai papildyti atsargas atole.

[[ge:lrytas:lrytas:33716450]]

1999 m. Filipinai sąmoningai užplaukė ant seklumos laivu „Sierra Madre“ ant Antrojo Tomo seklumos rajono, siekdami įtvirtinti Manilos suverenitetą šioje teritorijoje. Ant sudužusio laivo yra dislokuoti Filipinų kariai, kuriems reikia reguliariai papildyti atsargas.

Šio mėnesio pradžioje Filipinai su Jungtinėmis Valstijomis, Kanada ir Australija Pietų Kinijos jūroje surengė bendras karinio jūrų laivyno pratybas. Po kelių dienų Filipinai pirmą kartą surengė bendras pratybas su Vietnamu, nepaisant abiejų šalių prieštaringų pretenzijų dėl Spratlio salų.

Gali įsitraukti ir JAV?

Filipinai ir Kinija susipriešino dėl strategiškai svarbaus prekybos kelio, kuriame yra didžiulės naftos ir dujų atsargos ir gyvybiškai svarbus žvejybos rajonas. Dėl ilgai besitęsiančio ginčo dėl negyvenamų rifų Kinija ir Filipinai įsitraukė į vis didesnį konfliktą, kuris gali įtraukti Jungtines Valstijas, rašo „NBC News“.

Dėl konkuruojančių pretenzijų į strategiškai svarbią Pietų Kinijos jūrą kilo nemažai jūrinių susidūrimų tarp Kinijos ir Filipinų, JAV sąjungininkės, su kuria Vašingtonas yra sudaręs abipusės gynybos sutartį, o tai reiškia, kad Filipinų užpuolimas paskatintų dešimtmečius galiojantį paktą, pagal kurį JAV turėtų ginti šią šalį.

JAV pasmerkė, kaip jos vadina, „eskaluojančius ir neatsakingus“ Kinijos veiksmus ir pakartojo savo karinius įsipareigojimus Filipinams, be kita ko, prieš bet kokį puolimą Pietų Kinijos jūroje, į kurią Pekinas pretenduoja beveik visą.

Pietų Kinijos jūros kontrolė yra susijusi su maistu, nafta ir galia, rašo „NBC News“: apskaičiuota, kad trečdalis pasaulio laivybos vyksta per jos vandenis; tai gyvybiškai svarbi žvejybos vieta, nuo kurios priklauso milijonai žmonių, o jūros dugne yra didžiuliai naftos ir dujų ištekliai. Vietnamas, Indonezija, Malaizija, Taivanas ir Brunėjus taip pat pretenduoja į dalį Pietų Kinijos jūros.

[[ge:lrytas:lrytas:33716447]]

Per vieną naujausių incidentų Filipinų kariuomenė šio mėnesio pradžioje pareiškė, kad du Kinijos karinių oro pajėgų lėktuvai numetė signalines raketas į Filipinų karinio transporto lėktuvo, vykdžiusio įprastinį patruliavimą virš Skarboro seklumos, kelią, ir tai Manila pavadino „pavojingais ir provokuojančiais veiksmais“. Tai buvo pirmas kartas, kai Filipinai skundėsi dėl Kinijos orlaivių, o ne Kinijos laivų provokacinių veiksmų nuo tada, kai Ferdinandas Marcosas jaunesnysis 2022 m. tapo prezidentu.

Kinija atkirto, kad Filipinų lėktuvas neteisėtai įsiveržė į Kinijos oro erdvę, nepaisant daugkartinių įspėjimų.

JAV ir kitos šalys taip pat skundėsi dėl, jų teigimu, nesaugių Kinijos orlaivių ir laivų manevrų Pietų Kinijos jūroje.

Kinija kaltina Ameriką, kad Amerikos laivų ir karo lėktuvų vykdoma „artima žvalgyba“ kelia pavojų Kinijos nacionaliniam suverenitetui ir regiono stabilumui.

Susidūrimo taškai

Tarp Kinijos ir Filipinų Pietų Kinijos jūroje yra du pagrindiniai konflikto taškai: abu jie yra Filipinų išskirtinėje ekonominėje zonoje, tačiau Pekinas juos laiko savo teritorija. Pirmasis, Skarboro sekluma, yra atolas, kurio didžioji dalis yra po vandeniu, tačiau jame gausu žuvų išteklių. Kinijos pakrančių apsaugos ir žvejybos laivai jau daugiau nei dešimtmetį yra užėmę šią teritoriją.

Kitas – Antrasis Tomo seklumos rajonas, kuriame Kinija ir Filipinai konfliktuoja dėl Manilos bandymų papildyti surūdijusio Antrojo pasaulinio karo laikų karinio laivo, kurį ji 1999 m. tyčia užplaukė ant seklumos, kad sustiprintų savo teritorines pretenzijas, atsargas. Nuo to laiko Filipinai laive „Sierra Madre“ laiko nedidelę jūreivių grupę.

Įtampa ypač padidėjo dėl Antrojo Tomo seklumos rajono, kuriame Filipinai reguliariai vykdo aprūpinimo laivais misijas. Nors Pekinas iš esmės nesikišo į humanitarinės pagalbos siuntų, skirtų laive esantiems filipiniečių jūreiviams, gabenimą, jis griežtai prieštarauja statybinių medžiagų, kurios galėtų sutvirtinti laivą, kurį Pekinas mieliau matytų rūkstantį, gabenimui.

Nuo praėjusių metų Filipinai kaltina Kiniją, kad ši, siekdama užkirsti kelią atsargų tiekimo misijoms, taiko griežtesnę taktiką, įskaitant vandens patrankų ir karinio tipo lazerio naudojimą.

[[ge:lrytas:lrytas:33716445]]

Tuo tarpu Kinija Filipinų elgesį šiame regione vertina kaip vis labiau provokuojantį. Birželio 15 d. įsigaliojo naujos taisyklės, kuriomis įgyvendinamas 2021 m. įstatymas, leidžiantis Kinijos pakrančių apsaugai naudoti mirtiną jėgą prieš užsienio laivus Pekinui priklausančiuose vandenyse.

Po dviejų dienų aštuoni filipiniečių jūreiviai, vykdantys aprūpinimo misiją į „Sierra Madre“, buvo sužeisti, įskaitant vieno jūreivio nykščio netekimą, per Kinijos pakrančių apsaugos ir Filipinų laivų susidūrimą. Filipinų kariuomenė teigė, kad Kinijos pakrančių apsauga taranavo, vilko ir neteisėtai įsilaipino į du jos pripučiamus laivus, taip keldama pavojų gyvybei ir apgadindama laivus, kurie, be maisto, gabeno ginklus „Sierra Madre“ jūreiviams.

Kinija teigė, kad Filipinų laivai neteisėtai įplaukė į jos vandenis ir kad jos veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti.

Liepą abi šalys paskelbė apie laikiną susitarimą, kuriuo siekiama išvengti panašių konfliktų aplink Antrąjį Tomo seklumos rajoną, tačiau jo detalės nebuvo paskelbtos.

Ekspertai teigia, kad po šio susitarimo įtampa sumažėjo, o praėjusio mėnesio pabaigoje Filipinai baigė pirmąją nekliudomą aprūpinimo misiją į „Sierra Madre“ pagal susitarimą. Tačiau pagrindinis ginčas nebuvo išspręstas, ir padėtis tebėra nestabili.

Tarptautinis atsakas

Filipinų gynybos sekretorius Gilberto Teodoro sakė, kad Kinijos pasakojimui „nėra jokios tarptautinės paramos“. Tarptautinis Hagos tribunolas 2016 m. pareiškė, kad Pekino pretenzijos į Pietų Kinijos jūrą yra negaliojančios, o Kinija su šiuo sprendimu niekada nesutiko.

„Viskas, ką jie turi savo pusėje, yra brutali jėga ir galybė“, – praėjusią savaitę sakė G.Teodoro.

Manila siekė didesnės tarptautinės paramos savo jūrinėms pretenzijoms, stiprindama saugumo ryšius su JAV, Japonija, Australija ir kitomis šalimis.

Praėjusį mėnesį JAV pažadėjo 500 mln. dolerių karinę pagalbą, kai Maniloje lankėsi valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas, kurie teigė, kad tokio dydžio finansavimas yra „beprecedentis“ ir „siunčia aiškią žinią apie paramą Filipinams“.

[[ge:lrytas:lrytas:33716455]]

Penktadienį paklausta apie tai, Kinijos gynybos ministerija apkaltino JAV „kurstant problemas“.

Filipinų prezidentas F.Marcosas, kuris priartino Filipinus prie JAV labiau nei jo pirmtakas Rodrigo Duterte, pirmenybę teikęs Kinijai, sumenkino idėją, kad JAV tiesiogiai dalyvautų jo šalies susirėmimuose su Kinija. Tačiau mirtinas filipiniečių atvejis gali paskatinti jį pasitelkti JAV ir Filipinų savitarpio gynybos paktą, o tokio scenarijaus ir JAV, ir Kinija mieliau vengtų.

Ginkluotas konfliktas regione būtų ypač nepageidautinas, kai JAV jau yra užimtos karais Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose.

„JAV yra pernelyg įsitraukusios ir nenori kariauti su Kinija, ypač Pietų Kinijos jūroje“, – sakė Australijoje įsikūrusio nepriklausomo analitinio centro „Lowy Institute“ Pietryčių Azijos programos direktorė Susannah Patton.

Parengta pagal „Deutsche Welle“, „Reuters“ ir „NBC News“ inf.

Įvykiai Pietų Kinijos jūroje sėja nerimą dėl dar vieno karo: tokio scenarijaus bijo ir JAV, ir Kinija