Tai sukėlė nerimą ir Lietuvoje. Sekmadienį Rusijos veiksmus pasmerkęs prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo būtinybę stiprinti Baltijos šalių oro gynybą, gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas sakė, kad įvykį reikėtų aptarti NATO formatuose, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad Lietuva palaikys stiprų sąjungininkų atsaką į Kremliaus sukeltą incidentą.
Tuo tarpu atsargos majoras, karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis portalui lrytas.lt sakė, kad buvo tik laiko klausimas kol nutiks kažkas panašaus, o kaip galimą incidento priežastį įvardijo bepiločių orlaivių navigacijos trikdymą, kurį vykdo prieš okupantus rusus besiginanti Ukraina.
„Jeigu mes pasižiūrėsime į žemėlapį, Latvija turi sieną ir su Rusija, ir su Baltarusija, todėl dronas galėtų atskristi tiek kertant Baltarusijos teritoriją, tiek iš pačios Rusijos, kai rusai siunčia tuos dronus į Ukrainą.
Ukrainiečiai pakankamai plačiai naudoja dronų trikdymo įrangą, kada dronų elektronika arba navigacija susimaišo ir tada dronas tiesiog skrenda, kiek skrenda. Jau ne vieną kartą tokie dronai buvo įskridę ir į Baltarusijos teritoriją, todėl labai stebėtis, kad iš Rusijos (arba Baltarusijos) teritorijos dronai įskrido į Latviją nereikėtų ir, iš principo, tai buvo tik laiko klausimas“, – svarstė D. Antanaitis.
Latvijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas leitenantas Leonīds Kalniņšas pirmadienį spaudos konferencijoje sakė, kad dronas buvo nukreiptas ne konkrečiai į Latviją, o į Ukrainą.

