Jis tokias pastabas išsakė lankydamasis prie Kinijos krantų išsidėsčiusiose Dzinmeno salose minint 75-ąsias pergalės prieš komunistų pajėgas Guningtou mūšyje metines.
Prezidento vizitas buvo surengtas po to, kai Kiniją ir Taivaną skiriančiame Taivano sąsiauryje dvi savaites buvo stebima intensyvi karinė veikla. Skelbta, kad abiejų pusių kariai rengė pratybas.
„Siekdami ryžtingai apginti savo tėvynę, neatiduosime nė colio Taivano, Penghu, Dzinmeno ir Matsu teritorijos“, – sakydamas kalbą tvirtino Lai Ching-te, omenyje turėdamas Taipėjaus kontroliuojamas salas.
Susiję straipsniai
„Guningtou mūšis leidžia suprasti, kad demokratija ir laisvė neturėtų būti laikomos savaime suprantamomis, tačiau joms apginti reikia bendrų kartų pastangų“, – kalbėjo Taivano prezidentas. Nors jis ir nepaminėjo Kinijos, Lai Ching-te akcentavo, kad „išorės jėgoms“ nebus leidžiama keisti salų ateitį.
Kinijos Komunistų partija niekada nėra valdžiusi Taivano, tačiau Pekinas šią demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir yra pareiškęs, kad neatsisakys galimybės panaudoti jėgą, kad į savo rankas perimtų jo kontrolę.
Pekino ir Taipėjaus konflikto šaknys siekia pilietinį karą tarp Mao Dzedongo komunistų kovotojų ir Chiang Kai-sheko nacionalistinių pajėgų, kurios po pralaimėjimo 1949 m. pasitraukė į Taivaną. Nacionalistai iškovojo svarbią pergalę prieš komunistus Guningtou mūšyje Dzinmeno salose.
Nuo gegužės valdžioje esantis Lai Ching-te pasitelkia stipresnę retoriką, nei jo pirmtakė Tsai Ing-wen, o tai pykdo Kinijos lyderius, kurie vadina jį „separatistu“. Kinija 2016 m. nutraukė aukšto lygio ryšius su Taivanu ir nuo tada didina karinį bei politinį spaudimą šiai salai.